33-ejų A. Comellini nuo vaikystės žavėjosi aviacija. Ją įkvėpė filmai, tokie kaip „Asai“ ar „Armagedonas“. Mokykloje A. Comellini daug mokėsi, ją žavėjo literatūra, vėliau – tikslieji mokslai. Tai ją atvedė iki aviacijos pasaulio.
Po mokyklos A. Comellini studijavo aviacijos ir kosmoso inžineriją, taip pat įgijo pilotės licenciją. Po doktorantūros studijų ji pamatė, kad EKA renka rezervo astronautų grupę. Kadangi tai buvo A. Comellini svajonė, jauna italė nusprendė ne ilsėtis, o sudalyvauti bene sunkiausioje pasaulyje atrankoje.
Praėjusi šešis sudėtingus etapus, kuriuose tikrinami ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir psichologinis pasiruošimas, sveikata ir kt., 2022 m. A. Comellini tapo viena iš 17 rezervo astronautų, kitaip tariant, profesionalų, kuriuos EKA gali bet kada pakviesti į misiją kosmose. O kol laukia svajonės išsipildymo (tiesa, kvietimo skristi į kosmosą ji gali niekada ir negauti), A. Comellini prisideda prie krovininio erdvėlaivio kūrimo.
Ką šiuo metu jūs dirbate? Kokios yra jūsų atsakomybės?
Esu inžinierė „Thales Alenia Space“ Italijoje, Turine. Dirbu prie projekto pavadinimu „LEO Cargo Return Service“. Tai krovininis erdvėlaivis, kuris turėtų vykti į misiją į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), tačiau jis taip pat galėtų tiekti krovinius į kitas komercines stotis. Taip pat sugrąžinti krovinį atgal į Žemę, o tai yra labai svarbu, nes tai reiškia, kad jeigu sugebėsime sugrąžinti suslėgtą krovinį, vieną dieną galėsime sugrąžinti į Žemę astronautus iš kosmoso. <...>
Vaikystėje norėjote tapti rašytoja. Kur įvyko lūžis, kad pasirinkote tiksliuosius mokslus, kurie nuvedė į inžineriją?
Manau, kad literatūra buvo mano pirmoji aistra, nes iš tiesų tai pirmas dalykas, prie kurio priartėji vaikystėje, kai pradedi skaityti. Aš daug skaičiau. Tėvai man neleisdavo dažnai žiūrėti televizoriaus, todėl jei norėdavau prasiblaškyti, turėdavau eiti į sodą žaisti arba ką nors skaityti. Pradėjusi skaityti, pradėjau ir rašyti, nes tai man padėjo suprasti, kas vyksta mano galvoje, susidėlioti mintis.
Bet kai augi, mokykloje susiduri su naujais mokomaisiais dalykais. Kai pradėjau mokytis matematikos, mano požiūrį pakeitė vienas žaidimas, kuris parodė, kad mokytis matematikos taip pat gali būti smagu. Tai tam tikra prasme atvėrė duris ir į kitus dalykus. Augdama dar nežinojau, kad tokie mokslai, kaip matematika, fizika man bus reikšmingiausi.
Ar jūsų šeimoje yra inžinierių?
Ne, mano tėtis yra architektas, o mama drabužių dizainerė.
Bet inžinerija, architektūra ir matematika susiję?
Ne, tėtis sako, kad matematika buvo jo košmaras. (Juokiasi.) Sakyčiau, mano šeima nėra linkusi į technologijas ar į mokslus, bet mano tėvai yra labai plačių pažiūrų ir dėl to man labai pasisekė. Iš jų gavau didžiulę dovaną – jausmą, kad galiu daryti, ką noriu, nes jie manęs niekada nevertė rinktis karjeros kelio. Jie suteikė man pasitikėjimo savimi, kad žinočiau, jog galiu daryti viską, kas man patinka. Žinoma, buvau atsidavusi ir sunkiai dirbau.
Pasikalbėkime apie EKA astronautų rezervą. Ar tiesa, kad rezervo astronautų komandoje, į kurią buvote atrinkta ir jūs, dauguma yra vyrai?
Iš tiesų anksčiau yra buvę atvejų, pavyzdžiui, 2009 m., kai buvo atrinkta tik viena moteris. Tačiau mūsų 2022 m. laidoje iš 17 žmonių 8 yra moterys. Taigi, šiame kurse jau pasiektas tam tikras balansas.
Reikia pripažinti EKA pastangas, bandant išreklamuoti atranką už tradicinių grupių, iš kurių atrenkami astronautai, ribų. Mat tradiciškai dauguma iš jų būdavo pilotai, o pilotavimas yra disciplina, kurioje dominuoja vyrai. Aš esu kosmoso inžinierė, o tai dar viena disciplina, kurioje statistiškai daugumą sudaro vyrai.
EKA bandė išreklamuoti rezervo astronauto poziciją ir tarp kitų sričių, pavyzdžiui, gyvybės mokslų, atstovų. Trys atrankoje dalyvavusios moterys yra iš gyvybės mokslų srities. Viena iš jų yra gydytoja, kita atlieka vėžio tyrimus, trečia yra biologė.
Taigi EKA pastangos tikrai padeda daugiau žmonių sužinoti, ką mes darome. Džiugu tai matyti, nes, kiek žinau, bent viena iš šių trijų moterų prieš paskelbiant atranką į rezervo astronautus net nežinojo, kad egzistuoja tokia kosmoso agentūra. Taigi agentūros skleidžiama žinia ir jų darbas reklamuojant atranką buvo labai geras.
Ar susidūrėte su stereotipais arba spaudimu šioje srityje vien už tai, kad esate moteris?
Nepajutau spaudimo vien už tai, kad esu moteris. Kasdieniame darbe to nejaučiu ir nebendrauju su žmonėmis, kurie sakytų „tu esi moteris, o tu esi vyras“ – mes tiesiog inžinieriai, kurie dirbame savo darbą. Džiaugiuosi, kad šiuolaikinė karta yra kitokia. Mes užaugome atviresni, todėl dalykai tikrai keičiasi.
Žinoma, galima pastebėti, kad vyresnės kartos žmonės kartais elgiasi kitaip ir aš jaučiu, kad jiems esu moteris, o ne profesionalė. Taigi kartais jaučiamas grobio ir plėšrūno elgesys. <...> Bet kasdieniame darbe to, sakyčiau, nėra. Manau, „Thales Alenia Space Italia“ ir EKA yra daug kalbama apie tai, kaip reikėtų elgtis. Tikrai matyti pokyčiai kartose.
Kartą man buvo nutikusi kuriozinė situacija, kai pajutau, kad kažkas ne taip, bet tokie atvejai labiau individualūs nei sisteminiai. Noriu pabrėžti, kad turime nenustoti kovoti (už lygybę – red. past.), bet manau, kad kartais turėtume sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus ir pokyčius. O aš juos matau.
Minėjote, kad EKA rezervo astronautus atrinko iš įvairių sričių. Ar lietuvis(-ė) pilotas(-ė) arba mokslininkas(-ė) galėtų juo tapti? Juk dažnai galvojame, kad jei nori tapti astronautu, turi būti ypatingas ir baigti su kosmosu susijusius mokslus.
Taip, mes visi taip galvojame. Tačiau iš tiesų norint būti astronautu nereikia būti genijumi, reikia būti tiesiog gabiu. <...>
Praėjusį kartą Lietuvai nepasisekė, nes Lietuva tapo EKA nare likus vos 10 dienų iki paraiškų priėmimo pabaigos. Ją teko atidėti, bet laikotarpis buvo per trumpas, kad žmonės pastebėtų kvietimą.
Atranka kartojasi maždaug kas 10 m., taigi mes artėjame prie kitos ir aš tikiuosi, kad kitą kartą daug lietuvių joje sudalyvaus.
Maždaug po kelerių metų bus galima tai padaryti?
Spėju, kad po 7 m., bet čia yra tik spekuliacija.
Kokių, jūsų nuomone, savybių reikia, norint tapti astronautu?
Manau, kad reikia būti stabiliu žmogumi. Jei psichologiškai išgyvensi sunkias situacijas neprarasdamas savitvardos, ištversi didelį darbo krūvį ir stresą.
Turi parodyti žmonėms, kad siųsdami tave į kosmosą jie gali tavimi pasitikėti, o jeigu kažkas nutiktų Žemėje, tu žinosi, kad negali grįžti, kada panorėjęs, ir toliau atliksi savo darbą, būsi patikimas, nors likusi komandos dalis grįš į Žemę.
Taip pat turi parodyti, kad moki dirbti komandoje. Mano nuomone, tai esminis dalykas, nes kosmose vienas nieko nepasieksi. <...> Jei į (rezervo astronautų – red. past.) atranką eisi demonstruodamas, kad viską gali padaryti vienas, kad tau nereikia kitų ir kad esi čia tik dėl savęs, nieko neišeis.
Nenoriu, kad nuskambėtų, tarsi aš esu prieš konkurencingumą. Tai geras stimulas, nes tik lygindamas save su kitais žmonėmis gali suprasti savo ribas: ko gali padaryti galbūt daugiau, o ko – mažiau. Tai turėtų būti matoma kaip noras tobulėti ne dėl kitų žmonių, o tam, kad pats būtum geresniu žmogumi. Man tai tam tikra konkurencija prieš ankstesnįjį save.
Tačiau atrankos metu nekonkuruojame su kitais, nes niekada nežinai, ko ieško EKA. Iš tiesų tai įvairių dalykų mišinys. Bet, mano nuomone, tvirtumas ir komandiškumas yra labai svarbios savybės.
Koks jūsų artimiausias tikslas?
Manau, šią akimirką mano pagrindinis tikslas yra pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias turiu, tuo pat metu išlaikant psichologinę ir profesinę pusiausvyrą, santykius su šeima ir kitais. Esant tokioje konkurencingoje pozicijoje arba jeigu kada nors skrisiu į kosmosą, nenoriu iššvaistyti savo gyvenimo. Tiesiog noriu su aistra dirbti savo darbą ir išlaikyti pusiausvyrą – išgyventi šią patirtį, bet tuo pat metu pasilinksminti.
Ar dirbant tokį darbą lieka laiko asmeniniam gyvenimui ir hobiams?
Asmeniniam gyvenimui – taip, hobiams... Ne visai. (Juokiasi.)
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
