„Mažeikių naftą“ valdant lietuviams, Mažeikius vadino mažaisiais emyratais. Po to “Mažeikių naftoje“ šeimininkavo vietinių magnatukų privilegijas ir verslus apkarpę amerikiečiai, rusai, o dabar lenkai. Prie amerikiečių suklestėjo picerijos ir greitas maistas, rusų beveik nesigirdėjo, o suvažiavę lenkai sukėlė ne tik aistras gamyklos valgykloje, bet ir būstų bei jų nuomos kainas.
Verslūs mažeikiškiai jau apsirūpino ekstra klasės butais ir laukia rugsėjo, kuomet prasidės naftos gamyklos rekonstrukcija ir privažiuos daug komandiruotų užsieniečių.
Meniu ir mišios — lenkų kaba
Algirdas, Radekas, Sebastianas ir Darjušas valgo vakarienę vietinio viešbučio kavinėje rūsyje: sriubą ir keptas vištos šlauneles. Sutinka pasikalbėti.
Vyrai, rangovai iš vienos Krokuvos firmos, jau ilgiau, kaip metus dirba „Mažeikių naftoje“, statė naujas krosnis, dabar remontuoja senus įrenginius. Vien iš jų firmos čia darbavosi 60 žmonių, dabar belikę 20, tačiau pasirašytas naujas kontraktas vėl padidins jų skaičių iki pusšimčio.
„Iš pradžių labai trūko, kur gyventi, nuomos kainas vietiniai buvo sukėlę, dabar pasistengė, butų priruošė, kainos sunormalėjo“, — netikėtai lietuviškai (su lengvu akcentu) prabyla Algirdas Šliaužys iš Punsko.
Lenkai sako Mažeikiuose paliekantys nemažai pinigų: klubuose, alaus baruose, boulinge. Paliktų dar daugiau, jei būtų kur sportuoti. „Mums trūksta judesio“, — sako Sebastian Matuševskij iš Krokuvos. Jis niekaip nesupranta, kodėl ledo areną su baseinu ir sporto sale, kurioje buvo galima žaisti krepšinį, uždarė vasaros sezonui.
Kad užsieniečiai Mažeikiuose kelia smulkų verslą, akivaizdu. Prie viešbučio privažiuoja taksi ir išlipa užsienietis su dviem lagaminais. Šnekate angliškai? Taip. Tai amerikietis Džefas, specialistas, pirmą kartą atvykstantis į „Mažeikių naftą“. “Duokite dieną-dvi apsiprasti“, — sako, paprašytas interviu.
Taksistas Pranas Lapkus atviresnis: „Mums, taksistams, gerai, darbo netrūksta“. Poną Džefą jis ką tik parvežė iš Rygos oro uosto. Puse dvyliktos nakties vėl turi būti Rygoje — paims kitą keleivį. Pranas sako, kad ypač savaitgaliais užsieniečius dažnai tenka parvežti iš populiariausių restoranų.
Užsieniečių pamėgto restorano „Bildukas“ padavėjos sakė, kad savaitgalio vakarais apie pusė restorano klientų — užsieniečiai. Tiesa, daugiausiai — ne lenkai, o amerikiečiai, ispanai, italai.
Praėjusią savaitę Mažeikiuose atsidariusioje kavinėje „Provincija“ meniu atspausdinti jau trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir lenkų. O senosios bažnyčios kunigas pasiruošęs lenkiškai aukoti mišias.
Iš pradžių lietuviai buvo įsiutę, kad lenkai pasijuto šeimininkais. Vietos spauda aprašė incidentą „Mažeikių naftos“ valgykloje.Tuo metu daug lenkų buvo suvežta likviduoti gaisro įmonėje padarinių. Sužinoję, kad “Mažeikių naftą“ perka jų tėvynainiai, lenkų darbininkai pareiškė, kad dabar jie čia šeimininkai, ir bandė pavalgyti be eilės. Įvyko pora konfliktų su lietuviais. Tačiau daugiau jokių konfliktų su lenkais nebuvo. Bent jau jų neužfiksavo policijos suvestinės.
Sujudino butų rinką
Bene labiausiai užsieniečiai sujudino Mažeikių būstų rinką. Arūnas Norkus, viešbučio kaimynystėje įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros vadovas, pasakoja, kas dėjosi, kai likviduoti gaisro padarinių į „Mažeikių naftą“ buvo suvežta tūkstančiai darbuotojų iš rangovų ir subrangovų kompanijų užsienyje bei Lietuvoje.
Mažeikiai nebuvo tam pasirengę. Keli vietiniai iš bendrabučių perdaryti viešbutėliai negalėjo apgyvendinti visų atvykėlių, jie buvo vežami nakvoti į Palangą, Platelius, Skuodą. Apsukresni mažeikiškiai tuoj susigaudė situacijoje ir pakėlė nuomos kainas atvykėliams.
Arūnas pasakoja, kad kai kurie, susirinkę daiktus, kėlėsi šeimomis pas tėvus ir užleisdavo užsieniečiams savo butus. Už europietiškai įrengtą dviejų kambarių butą per mėnesį buvo galima gauti per 2000 litų nuomos. Kainos tada pakilo tris— keturis kartus. Po kelių mėnesių pasiūla padidėjo, tačiau daug komandiruotųjų išvažiavo, ir nuomos kainos krito.
Nors daug kas spėjo sudaryti metines nuomos sutartis ir toliau tebesipelno. Būstų kainos nuo rudens šoktelėjo dvigubai. Dabar dviejų kambarių buto Mažeikiuose neįpirksi be 100 000 litų.
Šiuo metu, anot A. Norkaus, vietiniai gyventojai, prisiruošę būstų, laukia naujo užsieniečių, pirmiausia lenkų, antplūdžio. Mažeikiuose rekonstruojami keli viešbučiai. Investicijoms mažeikiškiai turi pagrindą. „Mažeikių naftoje“ nuo šio rudens iki 2012-ųjų planuojama intensyvi modernizacija, tad užsienio specialistų skaičius, žadama, didės kelis kartus. “Mažeikų naftos“ atstovai sako lauksią, ką pasiūlys vietinė rinka, jei ne — statys komandiruotiems šildomus laikinus būstus.
Profsąjunga — už žmones, bažnyčią ir miestą
Virginija Vilimienė, „Mažeikių naftos“ profesinės sąjungos pirmininkė, atsiprašė, kad pavėlavo į susitikimą, nes uždarė pervažą. Miesto senamiestį ir naujamiestį perpus dalijantis geležinkelis — viena didžiausių miesto bėdų. Jau kelinti metai diskutuojama dėl viaduko ar tunelio, sujungsiančios dvi miesto dalis, statybos.
Mažeikiškė V. Vilimienė pastaruoju metu visoje šalyje išgarsėjo, kaip kovotoja prieš tautiečių diskriminaciją „Mažeikių naftoje“. Pasak profsąjungos lyderės, žmonės skundžiasi, kad šalia dirbantis užsienietis iš rangovų kompanijos gauna du-tris kartus (o specialistas — ir dešimteriopai) daugiau, negu lietuvis. Pavyzdžiui, užsieniečiui šaltkalviui, suvirintojui yra mokamas 10-15 eurų valandinis atlygis, o lietuvis uždirba tik 11-16 litų.
„Tai — diskriminacija. Nematau kito kelio, kaip streikas“, — ryžtingai nusiteikusi V. Vilimienė. Ji tvirtina, kad kalta yra šalies Vyriausybė, neginanti savo piliečių. Tiesa, į profsąjungos kreipimąsi buvo sureaguota, sudaryta speciali darbo grupė šiai problemai spręsti.
Anot profsąjungos lyderės, ir lenkai parodė norą bendradarbiauti — paprašė, kad profsąjunga nubrėžtų įsivaizduojamo tolesnio bendradarbiavimo gaires. Visa bėda, pasak V. Vilimienės, kad kol kas nėra su kuo derėtis, mat įmonėje nėra nė vieno aukšto rango vadovo lenko — laukiama, kol „PKN Orlen“ vadovai perstumdys kėdes Varšuvoje.
O jau tada, mano V. Vilimienė, reikės derėtis ne tik dėl vienodų atlyginimų įmonėje, bet ir pagalbos bažnyčiai ir pačiam miestui. Juolab kad, anot V. Vilimienės, Piotr Kovnackyj, „PKN Orlen“ prezidentas, yra sakęs, kad koncernas, įsikūręs Plocko mieste Lenkijoje, skiria labai daug lėšų miestui puoselėti. V. Vilimienės žodžiais, po gaisro naftos perdirbimo įmonėje, Mažeikiai atsibudo iš provincijos miego, belieka laukti, kad nauji savininkai įpūs Mažeikiams antrąjį kvėpavimą.
Mažeikių rajono valdžia mano, kad tą kvėpavimą geriausiai įpūstų Mažeikių rajono gyventojų rėmimo fondas, į kurį būtų nukreipiamas 1 procentas nuo „Mažeikių naftos“ į šalies biudžetą sumokamo pelno mokesčio. Su tokiu prašymu valdžia kreipėsi į šalies Vyriausybę, premjerą, Seimo Pirmininką.
Nors „Mažeikių nafta“ suneša didžiausią dalį mokesčių į šalies biudžetą, Mažeikiams nuo to ne kas tenubyra. Pinigai keliauja į Vilnių. “Kažkada buvęs jaunas, veržlus ir perspektyvus miestas šiandien praranda savo patrauklumą dėl gilių regioninių socialinių problemų“, — rašoma Savivaldybės kreipimesi.
Ko gero, pats prašmatniausias butas Mažeikiuose.
Užtat Mažeikiai turi tokį prestižinį kotedžų rajoną, apie kurį galėtų pasvajoti bet kurio miesto, net ir sostinės, gyventojai. Septyni kotedžai (iš viso 40 butų), pastatyti nepagailėjus prabangių statybinių medžiagų ir architektūrinio polėkio, išsidėstę ant pat Ventos vingio.
„Kai pradėjome, sakė, kad mums su galva negerai“, — prisipažino Valdas Kumpys, Mažeikių statybinės bendrovės “Rudesta“ vadovas. Bendrovė rizikingo projekto ėmėsi 2003-iasiais, o baigė 2005-ųjų pabaigoje. “Iš pradžių prekyba buvo vangi, tačiau prieš laukiamą euro įvedimą išgraibstė viską“, — sakė “Rudestos“ vadovas.
Dabartinėmis rinkos kainomis kvadratinis metras kainuotų apie 4000 litų. Ar dabar Mažeikių rinka „suvirškintų“ tokius prašmatnius būstus? V. Kumpio manymu, pabrangus statybos kaštams, reikėtų mažesnių ir ne tokių prabangių būstų.
„Mes aplenkėme laiką, bet norėjosi pastatyti gražų gerą daiktą. Kad Mažeikiams būtų negėda“, — sako kotedžų statytojas. Šiame kvartale gyvena daug jaunų šeimų, taip pat ir miesto meras V. Džiugelis bei pats V. Kumpys, kuris įsigijo 200 kvadratinių metrų būstą viršutiniame kotedžo aukšte. Įsiprašome į svečius. Vien dėl smalsumo pabūti viename prašmatniausių Mažeikių butų.
„Rudestos“ vadovas prisipažįsta, kad jo verslui didžiulės įtakos turėjo “Mažeikių naftos“ užsakymai. Jis patvirtino, kad vietos verslas laukia nuo rudens gamykloje prasidėsiančių rekonstrukcijos darbų. “Sujudimas bus didelis“, — pranašauja verslininkas.
Nijolė KOSKIENĖ, „Šiaulių kraštas“, www.skrastas.lt
