Rugsėjo pabaigoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė, kad jų kandidatas į Kauno miesto mero postą – Seimo narys V. Juozapaitis. Operos solistas, jau ne pirmą kadenciją dirbantis Seime, yra pasiryžęs mesti iššūkį dabartiniam miesto merui Visvaldui Matijošaičiui, kurį, nepaisant jį supančių skandalų, ekspertai vis dar įvardija kaip pagrindinį kandidatą laimėti rinkimus.
V. Juozapaitis pokalbio metu nė karto neištarė V. Matijošaičio pavardės ir „Vičiūnų“ pavadinimo.
„Nedarysiu reklamos nė vienam verslui ar žmogui“, – teigė V. Juozapaitis.
Naujienų portalo tv3.lt interviu su konservatorių kandidatu į Kauno miesto mero postą V. Juozapaičiu – apie jo viziją Kaunui ir dabartinės miesto valdžios problemas.
Kada ir kodėl nusprendėte kandidatuoti Kauno miesto mero rinkimuose?
Man pats pasiūlymas buvo labai netikėtas. Dabar jau apsipratau šiek tiek. Situacija Kauno mieste yra išskirtinė, kadangi Kaunas yra išskirtinis Lietuvos miestas. Ne dėl to, kad tai laikinąja buvusi sostinė, o dėl to, kad tai labai stambus ir svarbus Lietuvos kultūrinis, mokslinis, švietimo centras. Tai yra ir sporto centras. Tai yra tos sritys, su kuo dažnai yra identifikuojama visa Lietuva. Be jokios abejonės, tai, kad Kaunas yra šių metų Europos kultūros sostinė, yra vienas didžiausių pasiekimų ir šio miesto, ir visos Lietuvos.
Dėl to mūsų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – dėmesys Kaunui yra išskirtinis ta prasme, kad mes į tai žiūrime kaip į nacionalinės svarbos reiškinį. Kiek tie rinkimai bebūtų savivaldos rinkimai, mes juos traktuojame kaip nacionalinius rinkimus. Juo labiau, kad prieš dvejus mes praktiškai laimėjome visas apygardas, kurios yra Kaune. Aš esu laimėjęs rinkimus vienoje iš apygardų, tai mano tas ryšys su rinkėjais egzistuoja, esame jau sudarę sandorį. Kol kas vieno rajono, vienos apygardos, bet yra didžiulis potencialas gauti pasitikėjimą ir visų kauniečių.
Dėl mano kandidatavimo iniciatyva pirmiausia buvo Kauno sueigos, tuomet partijos vadovybės buvau deleguotas ir prisiėmiau tą iššūkį šioje situacijoje pasiūlyti Kaunui alternatyvą.
Kaip vyko pats kandidatų atrankos procesas? Nes viešojoje erdvėje be jūsų buvo minimos ir šios vyriausybės ministrių – Gintarės Skaistės ir Jurgitos Šiugždinienės – pavardės.
Išduosiu paslaptį, nebuvo surengtos varžytuvės, kuris iš mūsų geriausias. Kauno sueigoje buvo paminėta mano pavardė ir aš buvau paprašytas duoti sutikimą įrašyti mano pavardę tarp galimų kandidatų. Aš jau tada supratau, kad čia rezgamas toks planas, kad kažkaip mane įtraukti į rinkimus. Dvi ministres, kurios šiandien užima bene dvi svarbiausias pozicijas, Finansų ministerijoje bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, atitraukti dabar nuo darbų būtų labai neteisinga. Tai būtų didžiulė žala visai valstybei.
Mano atitraukimas nuo mano darbų nebus toks juntamas ta prasme, kad Seimo komiteto pirmininko pareigos yra parlamentinės pareigos ir aš nesu susijęs su konkretaus biudžeto skirstymu ir tą suderinti nebus jokių problemų. Tuo labiau, kad nebus jokių problemų pareigų panaudojimo rinkimų kampanijai ir panašiai.
Kadangi esu Kaune rinktas, toliau vykdysiu savo, kaip Kaune rinkto Seimo nario, pareigas, ką aš dariau iki šiol, darysiu ir toliau. Iš esmės, mano darbotvarkė nepasikeis niekuo, galbūt tik padažnės susitikimų su kitų apygardų žmonėmis, ne tik Aleksoto-Vilijampolės apygardos gyventojais.
Jūs paminėjote, kad partija į savivaldos rinkimus žiūri nacionalinės politikos kontekste. Kai kurie politologai svarsto, ar konservatoriai neprisižais, kai išleis tiek daug vienmandatininkų į merų rinkimus. Ar partijoje buvo diskusija dėl vienmandatininkų dalyvavimo rinkimuose?
Valdančiojoje koalicijoje yra 73 balsai, bet tikrai ne visada tie 73 balsuoja taip, kaip buvome sutarę. Tai yra asmenybės, tai yra žmonės, su savo požiūriais. Ačiū Dievui, kad pagrindiniais strateginiais klausimais mes visi sutariame ir balsuojame vienodai. Taip, be jokios abejonės, dauguma yra trapi. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime užsikonservuoti, nevykdyti kažkokios veiklos ir nematyti perspektyvos.
Kalbant apie vienmandates Kaune ir galimą pergalę Kauno miesto mero rinkimuose, tai jeigu laimėsi Kauno miesto mero poziciją, turbūt yra daugiau nei devyniasdešimt nuošimčių aišku, kad šioje vienmandatėje mūsų atstovas taip pat laimės. Čia praradimų neturėtų būti. Jeigu aš netyčia nelaimiu, tai niekas nesikeičia, bet jeigu aš laimėsiu, tai toje vienmandatėje tikrai mūsų kandidatas turėtų labai gerus šansus.
Jeigu jau miestuose yra išrinkti Seimo nariais ir tie Seimo nariai, kurie laimėjo vienmandatėse, laimi mero rinkimus, visa politinė logika sako, kad į jo vietą atėjęs kitas žmogus iš tos pačios politinės partijos turi labai daug šansų gauti tą pasitikėjimą.
Kita vertus, turėti tokį pasitikėjimą ir vadovauti tokiems miestams kaip Vilnius, Kaunas, tai politinėje perspektyvoje taip pat yra vienas iš siekiamiausių rezultatų, nes tuomet yra galimybės įgyvendinti savo tikruosius planus, savo programą.
Vyriausybės programa, kaip beatrodytų kritikams, yra vykdoma. Nepaisant visų krizių, jeigu pasižiūrėtumėte Vyriausybės programos visas nuostatas, tai po truputėlį, step by step, viskas eina pirmyn. O savivaldoje kartais mes turime problemų įgyvendinant tam tikrus dalykus.
Kalbant apie Kauną, daug kas sako, kur tu lendi, Kaunas jau taip gražiai atrodo, išasfaltuotas, lemputės blizga ir panašiai. Aš galiu labai atsakingas pasakyti, kad taip, Kauno centras labai gražiai atrodo, bet jeigu jūs turite automobilį, galite pasivažinėti po Kauno rajonus, ypač po mano apygardą Vilijampolę, kur ne tik apie asfaltą nėra kalbos, ten apskritai infrastruktūra yra kaip po karo. Selektyvus asfaltavimas ir priežiūra yra akivaizdūs dalykai.
Tai jūs sakote, kad dabartinė miesto valdžia daugiau dėmesio skyrė centrinei miesto daliai ir pamiršo gyvenamuosius rajonus?
Absoliučiai. Tai yra akivaizdu. Pakalbėkite su žmonėmis. Į mane kreipiasi gyventojai ne tik iš mano, bet ir iš kitų apygardų. Savivaldos klausimai neišvengiamai pasiekia ir mane kaip Seimo narį. Ta informacija yra mano kasdienybė. Nėra, kad iškritau iš dangaus ir nežinau, kas darosi Kaune.
Kita vertus, kas labiausiai neramina, kad dabartinės valdžios ir dabartinio miesto vadovo valdymo metodai yra grįsti akcinės bendrovės vadovavimo principais. Jis yra išrinktas politikas, nors jis sako, kad nėra politikas, tačiau įstatymai numato, kad rinkti žmonės yra politikai. Ne kažkokie ūkvedžiai. Jis yra miesto veidas, jis reprezentuoja pasaulyje miestą, jis turi kalbėtis su kitais miestais, rodyti pavyzdį.
Bet kai yra verslas, kuris susijęs su konkrečiu miestui vadovaujančiu asmeniu, ir kitas verslas neturi galimybių pramušti to skydo, tai kelia didžiulį nerimą, kad miestas tampa vienos verslo grupės įtakos zona. Man keista, kad tai nekelia klausimų žmonėms ir viskas yra gerai.
Tas korupcijos tvaikas yra akivaizdus. Turint omenyje ir administracijos direktoriaus bylą, ir tai, kad dabartinis miesto vadovas dievagojasi, kad nieko nežinojo apie tai, nors būtent jo paskirtas žmogus ėjo tokias pareigas. Tai kelia rūpesčių, kelia klausimų, į kuriuos mes reikalausime atsakymų ir norėsime pateikti savo skaidraus miesto valdymo bei tvarkymo matymą.
Be to, visi miesto tvarkymai prasidėjo ne kada nors, o kada į miestą atėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Ne tos šeimos asmeninės lėšos. Jeigu pasižiūrėsite retrospektyviai, maždaug 2015 metais, kai prasidėjo visos tos europinės investicijos, tas laikas sutampa su visuotine trinkelizacija. Tai įvyko absoliučiai visur, įskaitant miestelius ir kaimus, kur labai gražiai atrodo trinkelėmis išklotos gatvės ir šaligatviai, o žmonių nėra.
O tai jūs nematote Visvaldo Matijošaičio nuopelnų tvarkant gatves Kaune?
Ką reiškia nematote? Jums reikia konfliktų. Matau, tik sakau, kad tie darbai, kurie buvo pradėti, jie užbaigti dabartinio miesto vadovo. Bet aišku, kad neasmeniškai. Tas suasmeninimas, tai atrodo, kad čia tas žmogus išasfaltavo gatvę. Tie žmonės neasfaltuoja gatvių, jie nieko nedaro fiziškai. Jie duoda nurodymus, kryptį nurodo.
Taryba dabar yra praktiškai vienvaldė, vien pavadinimas (V. Matijošaičio komitetas „Vieningas Kaunas“ – aut. past.), kuris koreliuoja su teroristinės valstybės partijos „Vieningoji Rusija“ pavadinimu. Kai nėra opozicijos arba ji yra tiek užgožta, kad jos praktiškai nėra, tai su demokratija niekaip nesiriša. Tai yra svarbiausia. Kaunui reikia elementarios demokratijos. Kad opozicija, kas joje bebūtų, turėtų teises. Turi būti tarimosi bent jau vaizdas. Dabar ir fiziškai uždraudžiama kalbėti žmonės, kad čia ne jūsų reikalas. Tas yra tiesiog nesuvokiama.
O kad jie padarė gerų darbų, tai žinoma, tik beprotis tą galėtų neigti. Ir to, patikėkite, niekas neišgriaus, neišars parkų, namų nenugriaus. Tai yra dalykai, kurie turi būti savaime suprantami. Bet mes kalbame apie tą minkštąją galią, apie žmonių poreikius, kultūrinius poreikius, švietimo poreikius, galų gale, savigarbą.
Po asfaltu pakišti sąžinę labai pavojinga. Viską galima užasfaltuoti, bet gyvybė yra ne asfaltas, gyvybė yra želmenys, gyvybė yra tai, kas prasiveržia pro asfaltą. Kiek yra žmonių, kurie nebeteko vilties protestuoti, aiškinti. Kiek yra intelektualų, kultūros žmonių, kurie yra nustumti į užribį. Kurių balsai, kaip, pavyzdžiui, Giedriaus Kuprevičiaus, intelektualo, autoriteto, apskritai padaromi vos ne pajuokos objektais.
Mano intencija kviesti visus, įskaitant ir tą grupę žmonių, kuri ir šiandien yra Kauno valdžioje. Tas pats miesto meras, turintis gerą patirtį, gali būti taryboje, balsuoti, prisidėti savo patirtimi, bet su sąlyga, kad jis nutrauks saitus su teroristine valstybe – Rusija. Profašistine Rusija, kuri vykdo genocidą Ukrainoje, kuri žudo žmones, o su juo susijęs biznis vis dar nepasitraukė iš šios valstybės. Jis pasakė, kad jam labai nejauku pasidarė. Tai yra gėda.
Niekas nedraudžia žmogui turėti verslą. Netgi turėti verslą kažkur, kur jam norisi. Čia tavo, tavo šeimos sąžinės reikalas. Bet tas pats žmogus yra antro pagal dydį Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos valstybės, miesto vadovas ir aštuonis mėnesius neapsisprendžia ir negali nutraukti saitų, mokėdamas ten mokesčius, kurie tiesiai eina karinei pramonei, kuri žudo žmones. Čia joks asfaltas, jokie gražūs pastatai neatperka šito. Jeigu žmonės nesusimąsto, aš kviesiu susimąstyti, ar tikrai mes turėtume taip gyventi.
Dar yra žiniasklaida Kaune. Jeigu atkreipsite dėmesį į Kaune esančią žiniasklaidą, pastebėsite, kad ten kitos nuomonės nėra. Tie viešieji ryšiai, kurie dirba už biudžeto lėšas, jie dirba profesionaliai, labai gerai dirba, bet dirba į vienus vartus, kas labai primena propagandinius metodus. O tai jau nėra žiniasklaida.
Minite ir korupcijos skandalą administracijoje, ir verslo ryšius su Rusija. Prisiminus, kad ne vienas komunikacijos ekspertas per koronaviruso krizę pastebėjo Visvaldo Matijošaičio dingimą iš viešosios erdvės. Tų istorijų, kurios meta dėmę ant dabartinio miesto mero, ne viena, tačiau, atrodo, itin didelės įtakos jo reitingams tai nedaro. Kaip jūs tai aiškinate? Kodėl žmonės po skandalų, eilės nemalonių istorijų vis dar gręžiasi į š politiką?
Visų pirma, yra inercija. Turiu omenyje, žmonių inercija apklausose. Jie turėjo tokią nuomonę ir jos nekeičia. Kita vertus, nenoriu mesti šešėlio jokioms apklausas vykdančioms įmonėms, bet trys skirtingos organizacijos paskelbia tris skirtingus duomenis ir, nori nenori, turi suprasti, kad tai yra subjektyvu. Tai nebūtinai reprezentatyvios apklausos. Prisiminkime Seimo rinkimų prognozes, ką mums žadėjo visos apklausos, įskaitant ir Kaune. Mes turime ir savo apklausas.
Partijos taip pat daro savo apklausas, jos gal nėra skelbiamos, bet savo reikmėms mes turime skaičiavimus. Skelbiant mano kandidatūrą ir einant šiuo keliu, nebuvo tai padaryta ant kavos tirščių. Mes tam tikrą Kauno miesto gyventojų pjūvį matome taip pat.
Bet palikime tai nuošalyje. Pažiūrėkite, žmonės, turintys Seimo nario mandatą, Seimo salėje atvirai balsuoja prieš mūsų sąjunginkų Suomijos ir Švedijos įtraukimą į NATO aljansą. Yra žmonės, kurie sako, kad Lietuvoje nėra demokratijos. Tie žmonės yra išrinkti Lietuvos piliečių. Jų yra, nesakau, kad jų nėra. Ir aš nesakau, kad turiu patikti visiems. Politiko didžiausia klaida, kai jis nori įtikti visiems.
Man būtų įdomu pasikalbėti ir padiskutuoti su dabartiniu meru kur nors viešai. Aš mielai priimčiau tokį iššūkį. Bet kokiomis temomis. Būtų įdomi pasikalbėti apie Lietuvą, apie jos ateitį, ne tik apie jo verslą. Verslo modelio pritaikymas valstybės valdyme galbūt padaro trumpalaikį įspūdį žmonėms, bet ilgoje perspektyvoje, ypač žinant jo ryšius, kas dabar išlindo, rodo, kad tai gali būti problema mūsų nacionaliniam saugumui.
Žmonės kartais ne iki galo pagalvoja apie tokius dalykus. Jeigu jo kieme yra asfaltas, lempa dega tai gerai, bet XXI a. ir asfaltas turi būti nutiestas, ir lempa turi degti. Jei kažkas anksčiau to nedarė, tai čia ne mano bėda ir ne mano problema.
Grįžtant prie 2020 m. Seimo rinkimų, mes nušlavėme savo konkurentus Kaune, įskaitant ir dabartinio miesto mero paskirtus kandidatus. Nors jie ėjo kaip skirtingų partijų atstovai ar nepriklausomi kandidatai, bet juos visus lydėjo tas žymusis į viršų pakeltas nykštys ir mero atvaizdas. Savo apygardoje aš konkuravau ne su šita kandidate, nes jos faktiškai nelabai kas žinojo, bet šalia jos visur buvo dabartinio miesto mero atvaizdas. Mano konkurentas per pusę buvo dabartinis miesto meras. Ir prapylė miesto meras su visa savo paskirta kandidatų komanda.
Ir kaip tada su tais reitingais? Kyla klausimų. Sako, jei pats būtų ėjęs, būtų laimėjęs. Tai prašau, bus Seimo rinkimai, bus prezidento rinkimai, prašau. Bet kažkodėl žmogus neina į tokius rinkimus. Arba į premjero poziciją, kaip kažkada buvo kalbama. Nes ten ir reikalavimai kiti, ir, aišku, žmogus tokioje pozicijoje negalėtų savo biznio taip atvirai propaguoti, ką gali, deja, būdamas savivaldoje.
Bet Kaunas yra išskirtinis miestas ir jame negali būti net kvapo korupcijos, protekcionizmo ar nepotizmo. Kažkaip skaudu tą matyti. Man negaila jiems, bet kaip ir Vilniuje buvo meras, kuris kaip ir sau pasidaro, bet ir kitiems duoda. Ne, jis neturi sau pasidaryti. Jis turi už darbą gauti valstybės numatytą atlygį, bet jei tu eini sau ar savo draugams daryti kažko, tai tu pažeidi įstatymus ir, svarbiausia, Kauno garbės kodeksą, kurį aš siūlysiu kaip vieną pagrindinių dalykų.
Jeigu būtumėte išrinktas Kauno miesto meru, kokį Kauną norėtumėte matyti po ketverių savo valdymo metų?
Ne mano sugalvota, bet labai geras atitikmuo. Kas yra Italijos sostinė? Roma. Tūkstančius metų Roma yra Roma. Visi keliai veda į Romą. O kas yra Milanas? Milanas daugeliui ir asocijuojasi su Italija. Pavyzdžiui, Niujorkas. Sostinė yra visai kitur, bet visi žino Niujorką.
Lygiai taip pat ir Kaunas. Tai yra centras. Kultūros, švietimo, universitetų, sporto ir visų kitų intelektualių dalykų centras. Be viso to, milžiniškas verslo potencialas. Kauno LEZ, kuri plečiasi, dar įvairiausių minčių, kurių kol kas nenoriu įvardinti. Taip pat aš bendrauju su verslininkais, kurie dabar negali investuoti, kurie norėtų.
Kaunas ateityje, be jokios abejonės, turėtų tapti, jei ne pačiu svarbiausiu Lietuvos miestu, tai lygiaverčiu Vilniui. Bet ne tokiais vaikiškai pasispardymais, kad mes stadioną pasistatėme, o jūs ką? Čia toks, ne gerąja to žodžio prasme, provincialumas. Pas ką didesnis kažkas. Ne apie tai mes turime kalbėti.
Turime kalbėti ne apie, pas ką didesnis stadionas, o apie, ar jame yra viskas, ko reikia šiuolaikinio miesto gyventojui ir, svarbiausia, kad tuo galėtų ten gyvenantys žmonės. Grįžtu prie tų pačių gyvenamųjų rajonų, apie kuriuos meras nekalba. Nežinau, ar dabartinis miesto meras yra buvęs Vilijampolėje, vadinamoje Slabotkėj. Ten iš tikrųjų kartais nejauku vaikščioti. Ir dėl infrastruktūros, ir dėl tamsos, ir dėl socialinių dalykų. Ten žmonės, nenoriu sakyti, kad į getą suvaryti, bet tokia aliuzija, kadangi žydų getas buvo būtent Vilijampolėje. Suprantate, tokia aliuzija.
Rugsėjo 1 d. sveikinau mokyklas, tai tas justi Aleksote ir Vilijampolėje pati ta atmosfera ir tų žmonių nuotaikos labai yra skirtingos, labai daug nusivylusių žmonių. Galima sakyti, kad centrinė valdžia kažko nedaro. Ne, čia yra tos empatijos nebuvimas iš miesto valdžios. Kai yra praktiškai sužlugdytas bendruomenių judėjimas. Kaune, nuo šio vadovo atėjimo, nekalbant apie projektinį finansavimą, atimtos patalpos, nieko nebėra.
Neseniai buvo Aleksoto bendruomenės 20 metų minėjimas. Ne tai, kad meras nesiteikė ateiti, pasveikinti bendruomenės, nors būtų tarnautoją kokį pasiuntęs su rašteliu, kuris būtų pasveikinęs. Nieko. Lyg tai nebūtų tų žmonių. Tas ignoravimas žmogaus, nematymas žmogaus. Kai nori matyti tik tai, ką tu nori matyti.
Čia yra elementarūs dalykai, kurie turi būti sprendžiami per įtraukimą bendruomenių, per žmonių dalyvavimą, kuris vyktų ne tik per rinkimus. Galų gale, kažkokios ataskaitos turi būti. Rajonuose merai važiuoja per visas seniūnijas, pateikia savo darbo vaisius ir panašiai. Paklauskite, ar Kauno miesto meras yra kur nors sudalyvavęs pats asmeniškai. Mes Kultūros komitete esame aptarinėję kai kuriuos klausimus su Kaunu surištus, tai gyvenime jis sau neleistų su kažkokiu tai Seimu bendrauti.
Nenoriu asmeninės kovos, nenoriu kritikuoti. Aš tik noriu pasiūlyti kitą, alternatyvų kelią, kuris yra tikrai ne mažiau sutvarkytas, bet kad tie žmonės jaustųsi žmonėmis. Kad Kauno vardas būtų ne tik dėl to, kad Vilnių kažkur aplenkė, o dėl to, kad tai europinio lygmens miestas, Europos Sąjungos vienas iš pagrindinių centrų. Šiais metais tai ir turėjome, kai buvo Europos kultūros sostinė.
Kalbant konkrečiai apie Europos kultūros sostinės projektą, man labai neramu, kas nutiks pasibaigus šiems metams. Šitas potencialas turi būti įtrauktas į miesto gyvenimą. Per tuos penkerius metus, kol vyko pasiruošimas, nekalbant apie šiuos metus, šis procesas išvertė miestą iš pagrindų. Būtent KEKS ėjo į miegamuosius rajonus, kėlė žmones, traukė juos. Ne savivaldybė tai darė, nesumaišykime.
Ar Kauno miesto mero vaidmuo būtų sunkiausias jūsų gyvenime?
Čia ne vaidmuo, aš visiškai adekvačiai suvokiu ir nepainioju kūrybos su politika. Nors yra daug dalykų, kurie persidengia. Pats veikimas, intrigų mastas. Man po Operos ir baleto teatro politikoje kaip vaikų darželyje. Jeigu nori pereiti tą mokyklą, kaip išgyventi, likti savimi ir pasiekti kažko, tai mene tu tikrą tą odą užsiaugini.
Politikoje yra visai kiti įsipareigojimai ir kita atsakomybė. Mene tu esi atsakingas už save, gal dar už grupę, kurioje dirbi. Politikoje, jeigu tu sieki kažkokių tai pareigų, tu esi atsakingas už tuos žmones, kuriems tu paskui vadovausi. Reikia suvokti, kad nuo tavo sprendimų, nuo tavo balsavimų priklauso tų žmonių gyvenimai.
Kaip ten bebūtų, dabar lygiai dešimt metų kaip aš esu profesionalioje politikoje. Vadovauti miestui, taip, tai būtų pirmas kartas, miestui man neteko vadovauti. Bet prisiminkime, kas yra vadovavę Kauno miestui. Turbūt nebūčiau pats prasčiausias jokia prasme. Bet tai nebūtų mano vaidmuo. Aš tikrai nevaidinčiau.
Daug žmonių, kurie žino mane iš scenos, pažįsta mane iš skirtingų pusių ir jiems gal keista, kai išgirsta, kad aš pretenduoju į kažkokias tai pareigas. Bet tikriausiai tol, kol nesusiduria su manimi ir mes nepasikalbame. Dažniausiai po pokalbio žmonėms nebekyla jokių klausimų, ar aš galėčiau, ar negalėčiau.
Žinoma, kad galėčiau. Aš nesu beprotis, kad eičiau ten, kur žinočiau, kad negaliu. Aferizmas nėra stipriausia mano pusė. Tai, kas dabar vyksta, yra iššūkis, kuris teikia adrenalino ir gero užsispyrimo, noro pasiūlyti kažką Kaunui, kaip bene svarbiausiam Lietuvos miestui. Vilnius ir taip yra sostinė, visas dėmesys, visos investicijos čia ir taip nusės, ir taip būsime matomi pasauliui.
Bet Kaunui reikia pagalbos, kad jis netaptų įžymus pasaulyje blogąja to žodžio prasme, kad Kaunui vadovauja žmogus, kuris moka mokesčius fašistams, kurie žudo ukrainiečius. Tai yra vienas iš svariausių argumentų, kodėl aš ryžausi kandidatuoti. Man pakanka ir drąsos, ir žinių. Aš esu visada atviras pasikalbėti ir viešai su dabartiniu Kauno meru, jeigu jam tai atrodytų kaip nors naudinga ar prasminga. Nors aš labai abejoju, ar jis eitų į tokį dialogą, nes šiek tiek prasilenkia mūsų supratimas tiek apie moralę, tiek apie bendrą politiką, tiek apie miesto valdymą, kur žmogus aiškina, kad joks jis ne politikas. Taip, jis save laiko šeimininku. Tai šeimininko negali būti viename iš pagrindinių Europos miestų. Šeimininkai perkeltine prasme, kad turi rūpėti, bet ne viską supirkti ir privatizuoti, kad tu esi šeimininkas tiesiogine to žodžio prasme.
Kitas mano privalumas, kad aš nesu susijęs nei su kokiomis nors Kauno verslo grupėmis, bet tuo pat metu, aš Kaune esu nuo 1989 metų, nes aš būtent Kauno muzikiniame teatre pradėjau savo muzikinę veiklą. Man sako, kad pagrindinis bus klausimas, kad tu ne kaunietis. Ką reiškia ne kaunietis? Kaunietis yra čia (rodo į širdį – aut. past).
