Daug metų buvo laikoma, kad Marijampolės miestas galėjo išaugti iš Pašešupio kaimo, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas 1667 m. Istorikų daroma ir kita prielaida, kad miesto pirmtakas galėjęs būti Senos Būdos (Stara Buda) kaimas, paminėtas šaltiniuose gerą pusšimtį metų vėliau. 1758 m. grafienė P. Ščiukaitė-Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą; netrukus buvo pastatytas vienuolynas. Buvo sudaryta bažnytinė jurisdika, nurodytos jos ribos: iš vienos pusės teritoriją skalauja Šešupė, iš kitos – nuo miesto malūno iki bravorų – Jevonio upelis, kuris įteka į Šešupę. Fundacijos akte anksčiau buvęs Pašešupio kaimas, vėliau Starapolė, vadinama Marijampolės vardu. Kadangi miesto atsiradimui ir augimui lemiamą įtaką turėjo marijonų vienuolynas, miesto vardas ir kildinamas iš marijonų.
1792-02-23 Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolei Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. Marijampolė realiai tapo miestu bei svarbiu prekybiniu Užnemunės centru. XIX a. pab.–XX a. pr. Rusijos caro valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, Marijampolė tampa Tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru. Unikalų vaidmenį šiuo laikotarpiu suvaidino Rygiškių Jono gimnazija. Atgimimą žadino P. Arminas-Trupinėlis, P. Kriaučiūnas, J. Basanavičius, J. Jablonskis, V. Kudirka, K. Grinius, J. Matulaitis-Matulevičius ir daug kitų žymių žmonių. Knygnešiai platino draudžiamą spaudą, veikė švietėjiškos „Sietyno”, „Artojų”, „Šviesos” ir kitos draugijos.
Per I ir II pasaulinius karus miestas smarkiai sugriautas. Sovietų okupacijos metais daug gyventojų buvo ištremta į Sibiro lagerius. Vokiečiai 1941 m. sunaikino žydų bendruomenę. Sovietų primestas Kapsuko vardas Marijampolei neprigijo. 1989 m. pirmo Lietuvoje organizuoto referendumo metu miestui sugrąžintas senasis vardas – Marijampolė. Nors miestas išgyveno baisias kaimynų okupacijas, jo gyventojai nesiliovė puoselėti architektūros savitumo, stengėsi išsaugo išlikusį kultūros paveldą ir katalikiškas tradicijas. Atgimimo laikais pradėjo veikti Krikščioniškosios kultūros centras, Marijonų mokykla, Kunigų seminarija, atkurtos religinės bendruomenės ir bažnyčios. 1997-12-18 atkurtas Marijampolės miesto istorinis herbas. Kalbininkui J. Jablonskiui, rašytojui V. Mykolaičiui-Putinui, lietuvybės žadintojui mokytojui P. Kriaučiūnui ir Nepriklausomybės gynėjui R. Juknevičiui pastatyti paminklai, Tauro apygardos partizanų atminimą įprasmino memorialas Vytauto Didžiojo parke.
2009 m. miesto centrą papuošė paminklas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009–2009“, o LDK Vytenio bataliono teritorijoje atkurtas prieškarinis paminklas kunigaikščiui Vyteniui. 2010 m. parke pastatytas paminklas Lietuvos kunigaikščiui Vytautui Didžiajam.
Daugiau sužinoti apie įdomiausias Lietuvos vietas galite ČIA!
