„Tai nebuvo paprasta byla, buvo keliama daugybė klausimų“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija kiek sušvelnino nuosprendį ir panaikino jo nuteisimą dėl piktnaudžiavimo.
Dvejus metus, kol bus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, verslininkas negalės išvykti iš namų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo. Jam taip pat skirta daugiau nei 7 tūkst. eurų bauda.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis BNS sakė, kad šis sprendimas patvirtina, jog vadinamasis „fenikso sindromas“ yra sunkus sukčiavimo nusikaltimas.
„Pirmą kartą teismų praktikoje suformuluota teisės taikymo praktika, kad įmonės, kurios yra nemokumo ar bankroto būsenoje, o vėliau per turto perleidimo sudėtingus sandorius atgyja, tai yra žinoma kaip „Fenikso sindromas“, ir tais atvejais, kai įmonės vadovas tyčia visą turimą turtą perleidžia naujai įsteigtoms įmonėm, yra kvalifikuojamas kaip sunkus didelės vertės sukčiavimo nusikaltimas“, – BNS sakė V.Kukaitis.
Teismas nustatė, kad nuteistasis veiką maskavo civiliniais sandoriais, kuriuos patvirtino notarai, antstoliai, o sutartis padėjo sudaryti advokatai.
„Šia nutartimi buvo dar kartą nustatytas, pabrėžtas baudžiamosios teisės prioritetas prieš civilinę teisę – tai yra, kad formaliai Civilinį kodeksą atitinkančių sandorių sudarymas nepaneigia asmenų, kurie siekia neteisėtais veiksmais perleisti turtą kitiems asmenimis ir tokiu būdu išvengti apgaule turtinių prievolių, baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį – sukčiavimą“, – sako prokuroras.
Ši byla dar grįš į Vilniaus apygardos teismą – Aukščiausiasis Teismas panaikino nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Ankstesniu nuosprendžiu A.Povilaika 329 tūkst. 792 eurų kaip turtinę žalą turėjo atlyginti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dar 98 tūkst. 792 eurų buvo priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Anot prokurorų, A.Povilaika, nuo 2008 metų pradžios matydamas nuolat didėjančias bendrovės skolas ir siekdamas išsaugoti turtą bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia apgaule 173 tūkst. eurų įvertintą ilgalaikį šios įmonės turtą perleido kitoms savo įtakos įmonėms.
2009 metų vasarį verslininko nurodymu iš kasos išmokėta daugau nei 289 tūkst. 620 eurų suma neva kaip avansas už neegzistuojančias patalpas, taip apsaugant šią sumą nuo kreditorių.
Tinklui priklausiusius restoranus ir kitas maitinimo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, perregistravo kaip naujas bendroves, o anksčiau dirbusius vadovus bei apie 80 proc. kitų darbuotojų įdarbino naujai sukurtose tose pačiose buvusio tinklo darbo vietose.
Siekdamas paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus fiktyviai pardavė akcijas už simbolinę 1 lito (0,29 euro cento) kainą Rusijos piliečiui, net nesupratusiam apie daromą nusikaltimą.
Taip padarydamas jis sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kurios metu jo vadovaujama bendrovė tapo beturtė ir į ją nebuvo galima nukreipti reikalavimo sumokėti skolas.
