„Dėl konkretaus finansavimo modelio neabejotinai sprendžia įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ir kitus svarbius veiksnius. Tačiau finansavimo modelis ir jo nustatymo procesas turi užtikrinti LRT nepriklausomumą bei ilgalaikį ir stabilų jos finansavimą“, – pranešime cituojamas LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Tarybos teigimu, kad ir kokį finansavimo modelį Seimas pasirinktų, finansavimas turi sudaryti sąlygas veiksmingai vykdyti konstitucinę LRT misiją. Taip pat, pasak jos, planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus, svarbu užtikrinti, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas pritarė „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.
Be to, pritarta, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
