Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai projektą, kuriuo norima, be kita ko, ir keisti žmonių požiūrį į socialinės rizikos šeimas. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis tv3.lt sakė, kad šią ministerijos iniciatyvą labai vertina, nes ji gali padėti sumažinti socialinės rizikos grupėse esančių šeimų skaičių.
„Skurdo tyrimas rodo, kad Lietuvoje yra nemažai socialinės atskirties žmonių, kurie nesikreipia dėl to, kad bijo „prisiduoti“ sistemai. Kai žmonės atsiduria sistemoje, socialinių paslaugų darbuotojai gali ateiti į jų šeimą, užduoti visokiausius klausimus, pavyzdžiui, su kuo žmogus gyvena, ir t.t. Žmonės bijo to viešumo ar net patekimo į elektroninę sistemą. Kai jis yra užregistruojamas Socialinės paramos šeimai sistemoje, tada apie tą žmogų visi socialiniai darbuotojai turės teisę sužinoti. Bijodami „prisiduoti“ sistemai, žmonės tiesiog neina. Dalis žmonių renkasi atskirtį, visas destruktyvias formas kaip alkoholį ir pan., bet ne sprendimą“, – sako pašnekovas.
Įklimpsta mamos
L. Kukuraitis sako, kad dažnas scenarijus, kuomet šeima įklimpsta į skurdą, būna tada, kai vieniša mama su keliais mažais vaikais sėdi namuose, ilgainiui praranda darbinius įgūdžius, ir tada šeima gyvena iš pašalpų.
„Mes kalbame apie šimtus šeimų, kurioms teikiame pagalbą Vilniaus arkivyskupijos teritorijoje, tačiau labai daug šeimų dėl gėdos ir įsitikinimų net neprieina prie tos paramos. Kadangi nėra paslaugų sistemos, kaip toms šeimoms padėti, nėra tų, kurie suaktyvintų tas šeimas pagalbą pasiimti pačioms, tai jos ir skursta“, – teigia L. Kukuraitis.
Gali padėti ištraukti šeimas
Jo nuomone, ministerijos siūlomas Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai projektas galėtų sustiprinti silpnąsias visuomenės šeimas ir jis nemano, kad pinigus, kurie nukeliaus bendruomeniniams šeimų centrams kurti, geriau būtų galima panaudoti tiesiogiai vargingai gyvenančioms šeimoms remti.
„Yra šeimų, kurios įkrenta į socialinės rizikos zoną, o šis projektas galėtų paskleisti paslaugų tinklą, kur bekrentančią šeimą būtų galima pagauti ir dar padėti jai sustiprėti. Šis būdas yra geras, tai netgi gali padėti sumažinti skurdą. Iš tiesų tai yra teisingas kelias įgalinti šeimas, tik kaip įgalinti šeimas? (...) Tai yra didelis informacinis ir šviečiamasis darbas, bet, jeigu šeimos pačios įsigalina savimi rūpintis, skurdo Lietuvoje būtų mažiau“, – teigia L. Kukuraitis.
Projektas per mažas
Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis sako, kad ši SADM iniciatyva yra pernelyg nedidelio masto – penkeriems metams numatoma skirti 21 mln. eurų europinių fondų lėšų bendruomeninių šeimų centrams steigti – kad galėtų apsaugoti ant rizikos šeimų zonos ribos balansuojančius asmenis.
„Čia per maža programa, kad galėtų ištraukti šeimas, beįkrentančias į socialinės rizikos grupes. Mes per mažai pasitikime nevyriausybinėmis organizacijomis, nes pati visuomenė neaktyvi. Reikia suaktyvinti gerų šeimų, gerų žmonių grupę, kad jie aktyviai įsijungtų į veiklą – tik tada kažkas keisis.
Visgi ši iniciatyva yra įdomi, o jei dar padės normalioms, darnioms šeimoms... Visą laiką buvo žiūrima į tas šeimas, kurios turi sunkių bėdų, o maža pagalba normalioms šeimoms paskatintų tą aktyvumą“, – sakė L. Kukuraitis.
Neduoda pinigų tiesiogiai
Meras pasakojo, kad Elektrėnų savivaldybėje sunkiausiai gyvenančių šeimų, kurių bėdos labai didelės, yra daugiau nei šimtas, tačiau tų, kurioms reikia pagalbos, yra dar daugiau. L. Kukuraitis teigė, kad šeimos, kuriose yra geriama, tiesioginės paramos negauna – taip stengiamasi apsisaugoti, kad maistui skirti pinigai nenukeliautų alkoholiui:
„Socialinės paramos gavėjai – grynų pinigų ta šeima, kur yra bėda – negauna. Jie gauna apsipirkimo taloną ir eina į parduotuvę, kurioje gauna reikalingas prekes, išskyrus alkoholį. Jeigu problema yra išvis didelė, netgi socialinis darbuotojas pasiunčiamas prižiūrėti, kaip tas prekes įsigyti. Čia jau prievarta, bet kad pinigai nenueitų patys žinot kur, mes tą ir praktikuojame“, – kalbėjo K. Vaitukaitis.
Elektrėnų savivaldybės meras pažymėjo, kad tiems žmonėms, kurie patys nenori dirbti, padėti yra labai sunku, nes dažniausiai problema yra alkoholis.
Projektas – visoms šeimoms
SADM savivaldybių merams ir nevyriausybinėms organizacijoms pristatė Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai projektą 2016-2020 metams. Pagal šį projektą savivaldybės galėtų steigti bendruomeninius šeimų namus, kuriuose šeimos galėtų gauti visokeriopą informaciją.
Ministrė Algimanta Pabedinskienė sakė, kad šie centrai būtų skirti visoms šeimoms. Į juos tėvai galėtų su tokiais prašymais kaip pavyzdžiui: kaip rasti auklę kelioms valandoms, kaip nuvykti į gydymo įstaigas neturint transporto ir panašiai – taip šeimos gautų visą reikiamą informaciją vienoje vietoje, šie centrai teiktų ir tiesioginę pagalbą šeimoms.
A. Pabedinskienė pabrėžia, kad šis projektas skirtas visoms šeimoms, o į bendruomeninius šeimų namus atėję asmenys gėdos nepatirs:
„Niekas į savivaldybę neateis ir ten žmogaus nežemins. Pačios savivaldybės kartu su nevyriausybiniu sektoriumi nuspręs, kur bus tas užrašas „bendruomeniniai šeimos namai“. Mūsų mintyse ir galvose visgi yra užfiksuota socialinės rizikos šeimos ir kad tai yra kažkas blogo. Keiskime požiūrį“, – sakė ministrė.
Su šiais bendruomeniniais šeimų namais veiktų nevyriausybinės organizacijos, kurių paslaugas savivaldybės pirktų viešųjų pirkimų būdu. Projektui žadama skirti 21 mln. eurų penkeriems metams europinių pajamų.
