Šiemet jau 28-ąjį kartą prisimenama skausminga ir liūdna sukaktis – Černobylio katastrofos metinės. Vis toliau praeityje lieka ta graži ir saulėta balandžio diena, kai virš milijonų nieko neįtariančių žmonių pakibo juodas grėsmės šešėlis. Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes likvidavo tūkstančiai jaunų vyrų, tarp jų – ir iš Panevėžio krašto.
Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes likvidavo tūkstančiai jaunų vyrų, tarp jų – ir iš Panevėžio krašto.
Gretos vis retesnės
Ukrainoje sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko tonos radioaktyviųjų medžiagų. Jomis buvo užteršta didžiulė teritorija.
Likviduoti šios avarijos padarinių buvo siunčiama jaunų žmonių ir iš Panevėžio krašto.
Laikas bėga ir kasmet Černobylyje dirbusiųjų gretos retėja. Tie, kurie dar gyvi, sveikata pasigirti negali – dauguma kenčia nuo sunkių ir vis ūmėjančių ligų. Ypač dažnos onkologinės.
Nematoma, neužuodžiama, neapčiuopiama radiacija daro savo juodą darbą ir su ja susidūrusiesiems anksčiau ar vėliau sukelia pavojingą ligą, sutrikdo sveikatą.
Lietuvos judėjimo „Černobylis“ Panevėžio miesto ir rajono komiteto pirmininkė Vida Trakelienė
sako, kad iš daugiau kaip dviejų šimtų avariją likvidavusių panevėžiškių šešiasdešimties jau nebėra, jie ilsisi ramybėje. Dauguma mirė nė pensinio amžiaus nesulaukę. O iš gyvųjų maždaug pusė kenčia įvairius negalavimus.
Pavojaus neįžvelgė
Černobylio avarijos likvidavime dalyvavusį savo vyrą V. Trakelienė palaidojo prieš keletą metų. Iš jo ir kitų žmonių pasakojimų pirmininkė žino, kad vežamiems į avarijos vietą dirbti žmonėms niekas per daug neaiškino, koks pavojus ten jiems gali grėsti.
Apie avariją ir jos pasekmes žmonės žinojo tik tiek, kiek buvo oficialios informacijos – labai nedaug.
Į Černobylį vežami iš visos Lietuvos surinkti vyrai iš pradžių į gyvenimo permainas reagavo labai ramiai. Visi buvo linksmi, juokavo, jokio pavojaus neįžvelgė.
Tačiau įvažiavus į avarijos zoną pamatyti vaizdai visus prislėgė – aplink buvo supilti didžiuliai pylimai, o pravažiuojami kaimai stūksojo visiškai tušti.
Atvežti į įvykio vietą vieni dirbo vairuotojais, kiti virėjais, krovėjais, suvirintojais, darbininkais. Žmonės nieko nežinojo apie radiaciją, manė, kad virinant vandenį ji gali dingti.
O vanduo buvo taip prisigėręs radiacijos, kad išskalbti drabužiai jos turėjo gerokai daugiau nei prieš skalbimą.
Dažnam namo grįžusiam vyrui pradėjo kristi dantys, plaukai, kamuoti įvairūs negalavimai.
Sukakties nemini
Judėjimo „Černobylis“ Panevėžio komiteto pirmininkė sako, kad kiekvienam avarijos vietoje buvusiam žmogui balandžio 26-ąją visada kyla liūdnų minčių. Nesvarbu, kokiu laiku jis buvo nuvežti į nelaimės vietą, kada ten dirbo.
„Visi sukakties dieną galvoja apie Černobylį, prisimena jau išėjusius draugus, savo liūdną patirtį. Tačiau prisiminimų vakarų mes nerengiame, įvykio sukakties neminime. Vyrai nemėgsta kalbėti apie tai, kas įvyko. Bet visiems labai svarbu, kad ši tragedija nebūtų pamiršta. Ją būtina prisiminti“, – sako V. Trakelienė.
Judėjimo „Černobylis“ tinklalapyje primenama, kokia skaudi ir griežta pamoka visiems turi būti ta katastrofą.
„Praeis ne vienas dešimtmetis, tačiau Černobylis visada mums bus negyjanti žaizda, opus klausimas, nuolatinis nerimas, nes ir po šimto metų negalėsime pasakyti, kad tokios katastrofos jau praeityje, kad dabar jau viskas yra gerai“, – skelbia judėjimas „Černobylis“.
Černobylis
Ukrainos atominė elektrinė sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną. Atominė jėgainė stovėjo Pripetėje, 16 kilometrų nuo Černobylio miesto.
Naktį į balandžio 26-ąją buvo atliekamas netinkamai suplanuotas bandymas 4-ajame bloke. Grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama, įvyko keletas sprogimų, didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1000 tonų plieno ir betono masės reaktoriaus stogą, suplėšė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę. Į atmosferą buvo išmesta daug radioaktyviųjų branduolinės reakcijos produktų, juos sparčiai išnešiojo oro masės. Maždaug 1800 sraigtasparnių gesindami gaisrą ant reaktoriaus išbėrė daugiau nei 5000 tonų smėlio ir švino.
Balandžio 27 dieną tūkstančiai Pripetės gyventojų pradėti evakuotis. Valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje imta fiksuoti neįtikėtinai aukštas radiacijos lygis ir pradėta aiškintis, kodėl taip yra. Tada TSRS vadovybė pripažino, kad Černobylyje įvyko nelaimė.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
