Apie tai laidoje diskutavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vilniaus universiteto ekonomistas, doc. Algirdas Bartkus, Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Ar reikalingas referendumas?
Jūs esate skeptiškas idėjai dėl šio referendumo. Kodėl?
M. Lingė: Taip, matyt prie savivaldos rinkimų norima prikurti įvairių papildomų iniciatyvų, kurios kreiptų dėmesį nuo esmės – rinkimų. Praverstų kalbėti apie tam tikroms grupėms aktualias, kitas, nesusijusias su rinkimais temas. Tai yra referendumų klausimas. Tikrai nėra aišku, kokią problemą norima spręsti. Lietuva yra iš euro zonos šalių, kurios faktiniai duomenys rodo, kad ji naudoja ir disponuoja daugiausiai grynųjų pinigų. Apie 59 proc. cirkuliuojančių atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais.
Tikrai yra šalių, kur daug daugiau yra skaitmenizuoto proceso. Labiau problema yra atvirkštinė, mes matome daugiau prekybos ar paslaugų teikimo vietų, kuriose negalima atsiskaityti skaitmeniniu pavidalu. Tai reiškia, kad labiau dominuoja grynųjų pinigų atsiskaitymai. Šitoje vietoje klausimas: kieno teisės labiau yra pažeidžiamos? Ar tie, kurie nori disponuoti daugiau grynaisiais pinigais, ar tie, kurie dėl patogumo norėtų daugiau vietų ir galimybių atsiskaityti elektronine bankininkyste?
Tikrai neaišku ir iš formuluotės, ir iš keliamo klausimo, kokių tikslų norima. Ar apskritai, kad grynųjų forma nebūtų kvestionuojama kaip atsiskaitymo forma? Aš nejaučiu, kad tokia problema būtų ypatingai didelė, kad būtų daug vietų, kur grynaisiais negalima atsiskaityti. Tiesa, jų yra, bet tikrai yra daugiau tokių, kur atsiskaitymai vyksta tik grynaisiais pinigais arba yra kiti klausimai, kur norima apskritai atšaukti jau dabar egzistuojantį ribojimą.
Iš viso tokia konstitucinė pataisa, kalbanti tik apie grynųjų atsiskaitymo formą, kelia klausimus: „Kas būtų su skaitmeniniais pinigais, su skaitmeniniais eurais, su elektronine bankininkyste? Ar tokia teisė nebebūtų užtikrinama įstatymais?“ Skamba ganėtinai absurdiškai, bet teisiškai, ko gero, tokie klausimai kyla iš pasiūlytos formuluotės.
Klausimas yra toks: ar ne tik norima atšaukti dabar galiojantį 5 tūkst. atsiskaitymams ribojimą? Yra ir kitokių reglamentavimų, kad, pavyzdžiui, atlyginimai, pašalpos, kitos išmokos yra pervedamos tik į sąskaitas. Ar norima dabar grąžinti tuos laikus, kad atlyginimai būtų žmonėms išmokami tik grynaisiais pinigais, jeigu jie tokia teise norėtų pasinaudoti? <...>
Skaitmeniniai atskaitymai
Yra tokių, kurie štai, pavyzdžiui, rašo: „Yra senų žmonių, kurie paniškai bijo skaitmenizavimo. Kas norės apeiti, ras būdą ir be grynųjų.“ Yra apeliuojama į vyresniąją žmonių kartą, kuriems galbūt yra ganėtinai svetimi skaitmeniniai atsiskaitymai. Kaip tai spręsti?
M. Lingė: Manau, kad tai yra grįžimas atgal. Klausimai turbūt dėl vyresnių žmonių buvo ir mes jau diskutavome apie tai, kaip buvo pereinama prie atlyginimų mokėjimo į korteles, prie įvairių išmokų mokėjimo. Tikrai neteko girdėti, kad kažkam kiltų labai didelių problemų. Mes su tokiu reguliavimu gyvename ne vienerius metus. Tai yra seniai priimti sprendimai, vyresni žmonės ir prisitaikė, ir išmoko.
Galbūt kai kam tai tebėra įprotis, nusiimti nuo kortelės grynuosius ir disponuoti grynaisiais. Tai yra pilna teisė, tai galima realizuoti. Tai yra tie etapai. Nežinau, kiek metų mes turime tuos mokėjimus, bet praktikoje nekyla didelių problemų ir skundų, kad vyresniems žmonėms tai tapo didelė problema. Kai kurie žmonės nesinaudoja elektronine bankininkystė, tokia teisė yra ir niekas nepriverčia jų nagrinėtis. Yra žmonės, kurie pensijas gauna taip pat grynųjų pavidalu. Jie ir disponuoja grynaisiais.
Aš nesuprantu, kokią problemą norima išspręsti. Suprantu, kad taikinyje gali būti ta riba, 5 tūkst. Jeigu prekė ar paslauga kainuoja virš 5 tūkst., tada jau reikėtų elektroniniu būdu atsiskaitinėti. Tai nėra kasdienės, gyvenimiškos situacijos, kai tokiomis sumomis vyresni žmonės būtų priversti atsiskaitinėti. Jeigu taip pasitaiko, tai vienkartiniai atvejai, tikrai yra būdai ir galimybės, kur matyt tokie klausimai išsprendžiami. Juo labiau, kad ir įstatymas turi tam tikras išimtis.
Jūs sakote, kad tai sieti su savivaldos rinkimais yra noras prisitraukti rinkėjų, nukreipti diskusiją? Dėl grynųjų pinigų – nėra tokios problemos, niekas nedraudžia atsiskaitinėti grynaisiais pinigais ir jų turėti, nebūtina to įrašinėti į Konstituciją, taip?
M. Lingė: Taip, nes toksai įrašymas iškeltų ir kitą klausimą. Kaip tada su skaitmeniniais pinigais? Ar tokia forma taip pat yra konstitucinė teisė? Ar vis dėlto, jeigu Konstitucijoje atsirastų tik grynųjų forma kaip teisė, tai reiškia, kad visi kiti atsiskaitymai yra neteisinti ir negalimi? Tai turėtų aprėpti ir šiuos klausimus Konstitucija.
Mes savo Konstitucijoje net neturime įvardinę, kokia valiuta Lietuvoje yra. Mes nepasakome, kad dabar disponuojama yra eurais, nerasime tokio apibūdinimo, bet atsiskaitymo forma yra ginama. Šitoje vietoje man tai truputį su teisine logika yra prasilenkianti forma. Jeigu jau imame vieną būdą kaip teisėtą, tai tada turi būti aprėpti ir kiti. Tai yra daugiau, ne tik pragmatiniai, politiniai išskaičiavimai.
Iš to kyla ir daug teisinių neaiškumų, kurie taip pat sukelia daugiau klausimų, nei pateikia į juos atsakymų. Labai dažnai save priskiriame prie šalių. Ateina klausimai: „Kaip aktyviau finansuoti viešąsias paslaugas? Kaip nedidinant mokesčių, spręsti viešojo sektoriaus problemas? Dažniausias argumentas, ką girdėsime, turbūt ir visi šito referendumo iniciatoriai tai paminėtų: „Kovokime su šešėliu, bet nekelkime mokesčių.“
Gerai, toks būdas kovoti su šešėliu skatinant atsiskaitymus grynaisiais ir yra vienas iš būdų, kuris kaip tik tą šešėlį didins. Dabar iniciatoriai rodo, kad jie kovoja už laisvę į privatumą, mažiau kontrolės. Man tai automatiškai kelia klausimą: jeigu bijai kontrolės, tada turi ką slėpti? Jeigu aš darau visą tai, kas yra legalu ir neprieštarauju įstatymams, aš nebijau jokios kontrolės. <...>
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Stebėtina! Ko bijote?
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, - sako konstitucija. Bet argi Lingė pajėgus tai suprasti? Nenustebsiu jei jis kada pasiūlys nuostatą apie žmogaus privatų gyvenimų išbraukti iš konstitucijos.
Jau pradedu įžvelgti Gruzijos variantą Lietuvoje. Gruzijos demokratija yra tokia, kurioje yra kontroliuojami rinkimai, valdžia, media ir piliečiai. Viskas yra kontroliuojama grupelės žmonių. Kontroliuojama demokratija – nenoriu tokios ateities mūsų šaliai.
