Už tai balsavo septyni komiteto nariai, prieš buvo du – Mišrios Seimo narių grupės politikas Ignas Vėgėlė ir „aušrietis“ Raimondas Šukys.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Posėdyje dalyvavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas akcentavo, jog ši nuostata nebeatitinka geopolitinės realybės.
„Kada buvo priimta Konstitucija, buvo visai kita geopolitinė situacija. Mūsų žemėje buvo okupacinė kariuomenė ir mūsų Konstitucijos tėvai kaip vieną iš argumentų pašalinti okupacinę kariuomenę pasiūlė (tokią nuostatą – BNS) ir buvo pritarta tokiam variantui“, – aiškino jis.
Anot parlamento vadovo, valstybės prioritetas dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra taikos išsaugojimas, o tam svarbus atgrasymas, kuriam didžiausią efektyvumą suteikia branduolinis ginklas.
„NATO kontekste atrodo kaip balta varna“
Jis tikino, jog Lietuva, turėdama tokį konstitucinį apribojimą, „NATO kontekste atrodo kaip balta varna“.
Atgrasymo svarbą akcentavo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, galiojantis draudimas daro didelį poveikį viso regiono saugumui.
„Jei konstitucinio draudimo nebūtų, sąjungininkai su mūsų sutikimu, leidimu, viso regiono sutikimu, tarkime, praskristų virš mūsų teritorijos aiškiai demonstruodami, kad tai yra NATO aljansas ir NATO aljansas saugo savo teritorijas“, – tikino jis.
Parlamentas šio pakeitimo imtis nusprendė liepos pradžioje. Tuomet po pateikimo už pataisas balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o šeši susilaikė.
Norint pakeisti pagrindinį šalies įstatymą, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.
Pradinę iniciatyvą keisti pagrindinį šalies įstatymą pasirašė pusšimtis parlamentarų iš beveik visų Seimo frakcijų, siūlymo neparėmė nė vienas opozicinės „Nemuno aušros“ politikas.
Pirmajame balsavime aštuoni pastarosios politinės jėgos parlamentarai balsavo prieš, penki susilaikė. Prieš pakeitimus taip pat buvo „valstietis“ Valius Ąžuolas bei du Mišrios Seimo narių grupės politikai, vienas šios frakcijos politikas susilaikė.
„Aušrietis“ R. Šukys posėdyje teigė, kad visiškas 137 Konstitucijos straipsnio išbraukimas be naujo reglamentavimo būtų pavojingas, keliantis egzistencinę grėsmę valstybei.
Pasak politiko, būtini aiškūs saugikliai dėl sprendimų priėmimo bei kontrolės mechanizmų. Jis taip pat ragino dėl šio klausimo rengti patariamąjį referendumą.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė atsakydama pabrėžė, jog nėra galimybės „Rusijos paprašyti palaukti su hibridinėmis atakomis“.
„Šis pakeitimas yra skirtas atgrasymo garantijai sustiprinti. Siūlyčiau suvokti, kad kartais politinius sprendimus turime priimti ne idealiomis sąlygomis, bet pirmiausia laikydamiesi savo kaip Seimo nario priesaikos, daryti viską, ką galima, kad užtikrintume mūsų valstybės nepriklausomybės apsaugą“, – pabrėžė ji.
Savo ruožtu I. Vėgėlė klausė, kas spręs dėl leidimo dislokuoti branduolinį ginklą ir jo dislokavimo.
Atsakydama Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė pabrėžė, jog šiuo atveju svarbu omenyje turėti 142 Konstitucijos straipsnį, kuris numato, kad Seimas priima sprendimus, susijusius su ginkluota gynyba.
„Mūsų valstybėje yra susiformavusi praktika absoliučiai visais svarbiausiais klausimais krašto apsaugos ministras derina ir teikia siūlymus Valstybės gynybos taryboje. Yra susiformavusi praktika, kur visais svarbiausiais šalies gynybos klausimais sprendimai priimami kolektyviai“, – pabrėžė ji.
Į Seimo posėdžių salę šis klausimas turėtų grįžti ketvirtadienį prasidėsiančioje rudens sesijoje.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, R. Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
