Anot jo, prie dabartinio nedovanotino neveiklumo apsaugant vaikus prisidėjo du labai stipriai vienas kitą stabdantys požiūriai, kurių esą persismelkęs ir Seimas, ir visuomenė.
„Pirmasis atstovauja tokį požiūrį, kad vaikas turi augti palankiausioje jam aplinkoje, antrasis - šeimocentrinis - požiūris sako, kad šeima yra palankiausia aplinka ne tik vaikui, bet ir visiems jos nariams (...). Labai vertinu, kai šitie du požiūriai suranda sutarimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvykusi diskusija dėl smurto apibrėžimo parodė, kad šitie du požiūriai gali susitarti“, - Seime antradienį kalbėjo ministras.
Jis parlamentarus ragino palaikyti neeilinėje Seimo sesijoje planuojamą pristatyti naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Jis svarstė, kad šeimos stiprinimui galėtų būti rengiamas atskiras įstatymas.
„Kviečiu jus leisti į priekį vaikocentrinį požiūrį ir balsuoti už šiandien teikiamas pataisas“, - sakė ministras.
Pagal naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydinčius teisės aktų projektus šalyje būtų centralizuojama vaiko teisių apsauga, nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Projektais taip pat būtų uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, taip pat, jiems pageidaujant, būtų užtikrinamas anonimiškumas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje parengtas paketas registruotas parlamentarės Dovilės Šakalienės vardu, kad antradienį jau galėtų būti svarstomas Seimo neeilinėje sesijoje.
Pagal pataisas, vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalėtų fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką įvertintų ir nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.
Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo gyvenamojoje vietoje.
Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.
Autorė: Donata Motuzaitė
