Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos šeimose gimus vaikui, darbo vietą palieka ir atžalą prižiūri per 90 proc. moterų. Ant jų pečių krinta ir namų ruošos, pagyvenusių ar sergančių šeimos narių slauga. Ekspertų nuomone, menkas vyrų įsitraukimas į šeimos gyvenimą atveria kelią lyčių nelygybei. Siūloma imtis priemonių, kad vis daugiau tėčių eitų vaiko priežiūros atostogų. Primename, kad Seime liko tik vienas žingsnis iki naujos vaiko priežiūros tvarkos. Kalbama, kad Seimas artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl to.

Lietuvos šeimose gimus vaikui, darbo vietą palieka ir atžalą prižiūri per 90 proc. moterų. Ant jų pečių krinta ir namų ruošos, pagyvenusių ar sergančių šeimos narių slauga. Ekspertų nuomone, menkas vyrų įsitraukimas į šeimos gyvenimą atveria kelią lyčių nelygybei. Siūloma imtis priemonių, kad vis daugiau tėčių eitų vaiko priežiūros atostogų. Primename, kad Seime liko tik vienas žingsnis iki naujos vaiko priežiūros tvarkos. Kalbama, kad Seimas artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl to.

REKLAMA

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais absoliuti dauguma motinų renkasi prižiūrėti atžalą ir pasitraukti iš darbo rinkos. Čia figūruoja pajamų nelygybė – neretai Lietuvoje vyrai uždirba daugiau nei moterys, todėl šeimos renkasi verčiau prarasti moters uždarbį, o ne vyro. 

Per 90 proc. moterų renkasi vaiko priežiūros atostogas

Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų grupės vadovė Jolanta Reingardė pabrėžia, kad Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių, kur vyrai aktyviai skatinami pasinaudoti tėvystės atostogomis.

REKLAMA

Visoje Europos Sąjungoje (ES) tėra 10 valstybių, kur 10 proc. tėčių išeina vaiko priežiūros atostogų. Pagal darbo ir šeimos suderinamumą pažangiausia valstybe laikoma Švedija, toliau rikiuojasi Suomija, Portugalija, Belgija, Estija ir kitos šalys.

O štai Lietuvoje pirmaisiais metais po kūdikio gimimo Lietuvoje vaiko priežiūros atostogų išeina 93 proc. moterų ir 7 proc. vyrų,  rodo „Sodros“ duomenys.  

„Antraisiais metais vyrų turime jau 38 proc. ir 62 proc. moterų. Vyrai beveik visi dirba, moterys nedirba, augina vaikus ir yra draudžiamos valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu. Nemaža dalis vyrų, kurie patenka į šią statistiką yra dirbantys, tačiau realiai vaikų priežiūra užsiima jų nedirbančios moterys, kurios gauna valstybės išmokas“, – nurodė J. Reingardė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto ji pastebėjo ir teigiamą pokytį: nuo 2006 m. iki dabar beveik 5 kartus padaugėjo vyrų, pasinaudojančių vaiko priežiūros atostogų galimybe.

Ekspertė: tradicinis šeimos modelis netenkina jaunesnių kartų

J. Reingardė vardino, kokiais būdais užsienio valstybės siekia pritraukti tėvus, kad šie imtų vaiko priežiūros atostogų. Štai Vokietijoje vyras, pasiėmęs 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų, gauna nuo 2 iki 4 mėnesių trukmės papildomų atostogų. O Prancūzijoje abu tėvai, prižiūrintys atžalą, ilgesnį laiką gauna išmokas.

„Yra šalių, kurios labai aiškiai įvardija, kad atostogos gali būti pratęsiamos, jeigu tėtis išeina vaiko priežiūros atostogų. <...> Rumunijoje, jeigu tėtis nepasinaudoja neperleidžiamų atostogų teise, atostogos sutrumpėja dvigubai. Švedija garsi tuo, kad turi 90 dienų tėčio kvotą, kuri skirta tik tėčiui ir yra kompensuojama aukštame lygyje“, – teigė pranešėja.

Tačiau Lietuvoje tėvams kiek kebliau gauti išmokas – privaloma turėti 12 mėnesių nepertraukiamo darbo stažo. 

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvoje kas 5 moteris ir 15 proc. vyrų neturi teisės į vaiko priežiūros atostogų išmokas. Alternatyvioji, geroji praktika yra Švedijoje, Suomijoje ir Kroatijoje, kur vaiko priežiūros atostogos skiriamos ne kaip tėvų teisės, o kaip vaiko teisė. Tuomet išmoka yra universali, nepriklauso nuo tėvų ekonominio statuso. <...> Svarbu įvertinti, kiek žmonių, kiek vaikų ir kiek tėvų mes paliksime už brūkšnio“, – minėjo J. Reingardė. 

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič įsitikinusi, kad pajamų nelygybė skatina moteris palikti darbo vietą ir rūpintis vaiku, o vyrą tęsti profesinę veiklą.

„Faktas, kad Lietuvoje moterys uždirba mažiau negu vyrai. Tad prarasti vieno asmens, dažniausiai moters, atlyginimą, šeima yra finansiškai „naudingiau“ negu kad tai padarytų vyras ir prarasti jo atlyginimą. Dėl to turime praktikas, kad tėčiai išeina vaiko priežiūros atostogų, <...> bet iš esmės jie tęsia darbinę veiklą. Vaiku ir toliau rūpinasi mama“ , – apibūdino V. Pilinkaitė-Sotirovič.

REKLAMA
REKLAMA

Tokia sistema tik dar labiau tradicinį šeimos modelį, minėjo ekspertė. „Gyvenančių didesniuose miestuose, jaunesnės kartos, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir dirbančių kvalifikuotą darbą žmonių tokios schemos netenkina“, – papildė ji.

Gyvena didmiestyje, o vietos darželyje negauna?

Tėvų dalią apsunkina ir tai, kad ne visos vaikų priežiūros paslaugos yra prieinamos. Pasak J. Reingardės, Lietuva rikiuojasi 5-oje vietoje tarp ES šalių, kur vaikų priežiūra rūpinasi patys tėvai. Be to, 40 proc. Lietuvos namų ūkių teigia, kad neužtikrinamos pagyvenusių arba šeimos narių su negalia priežiūros paslaugos. 

V. Pilinkaitė-Sotirovič teigė, kad labiausiai darželių ir kitų paslaugų vaikams stinga šalies didmiesčiuose.

„Iki 2 metų nuo kūdikio gimimo viešųjų paslaugų vaiko priežiūrai yra labai ribotas kiekis. Didžiuosiuose miestuose jų labai trūksta. Vienas iš tyrimo respondentų, gyvenantis Vilniuje, pasakė: Gyvenu mikrorajone, aplinkui 5 darželiai, į nė vieną negavome vietos. Paslaugų nebuvimas, neprieinamumas dar labiau sustiprina modelį, kad rūpyba, globa lieka moterų našta ir prievolė“, – teigė V. Pilinkaitė-Sotirovič.

REKLAMA
REKLAMA

J. Reingardė pritarė, kad nesant užtektinai vaikų priežiūros paslaugų, moterims daugėja rūpesčių. „Trūksta paslaugų – visas jas užpildo moterys. Jeigu jų nebus, arba bus neefektyvios, neįperkamos, žinokime, kad nukris ant moterų pečių“, – sakė ji.

Moterys dirba ir „antrą pamainą“

Ant moters pečių krenta ir kita atsakomybė – neapmokama namų ruoša, dar vadinama neformalia priežiūra. J. Reigardė apžvelgė statistinius duomenis: „80 proc. ir tik 30 proc. vyrų (beveik 3 kartus mažiau) yra įsitraukę į namų ruošos darbus bent 1 val. per dieną. Du trečdaliai vyrų nė valandos tam per dieną neskiria. Tai didžiulė bėda.“

Neapmokama namų ruoša dar vadinama „antra pamaina“. Tai reiškia, kad moteris, grįžusi iš darbo, dar triūsia papildomai tvarkydama namus ir už tai atlygio negauna. Skaičiuojama, kad vidutinė moters antros pamainos trukmė – 3,6 val.

„45 tūkst. moterų Lietuvoje negali dirbti, neieško darbo ir nedirba vien dėl to, kad turi įsipareigojimų savo šeimai, ar tai būtų vaikai, ar pagyvenę žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal lyčių nelygybę neformalios priežiūros srityje Lietuva yra 22-oje vietoje iš 27 ES valstybių.

Kiekvienas vaikas turi teisę būti lygiai tiek pat su mama, lygiai tiek pat su savo tėčiu. Vadinasi, tėčio įtraukimas yra esminis vaiko interesų užtikrinimas.

Viceministras: šeimoms skirsime 30 mln. eurų daugiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia pokyčius, kuriuos atneš Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, jeigu jiems pritars Seimas.

Siūloma įteisinti neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius – du mėnesius mamai (įmotei) ir du – tėvui (įtėviui) ar globėjams. Tikimasi, kad neperleidžiamų atostogų įteisinimas leistų tėvams sukurti pagrindą tolygesniam atsakomybės pasiskirstymui ateityje, stiprėtų tėvų santykiai, tėvas labiau įsitrauktų į vaiko priežiūrą, užmegztų tvirtesnius santykius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas aptarė direktyvą, pasak jo, skirtą šeimoms stiprinti. Numatoma, kad abiem tėvams bus siūloma imti po 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų. Viceministras tiki, kad šitaip daugiau vyrų ryšis prižiūrėti vaikus.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai tėčiai įsitraukia į vaiko priežiūrą, jie geriau supranta žmonas ir ką jos veikia tuo metu, kai prižiūri vaikus. Užmezga stipresnį ryšį su vaikais, mažėja skyrybų tikimybė. <...> Pas mus teisė prašyti lankstesnių darbo sąlygų buvo susieta su vaiko amžiumi iki 3 metų, mes tą ribą keliame iki 8 metų. <...> Didžiausias pokytis bus šeimoms. Daugiausiai diskusijų yra dėl 2 mėnesių, kuriuos turėtų pasiimti tėčiai“, – kalbėjo jis.

Taip pat siūloma nustatyti didesnį vaiko priežiūros išmokos apmokėjimą neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Išmokos dydis siektų 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, kas atitinka 100,54 proc. „į rankas“. Tiesa, gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Plačiau apie tai galite skaityti čia.

Šiam tikslui įgyvendinti iš motinystės socialinio draudimo per 1 metus bus skirta 30 mln. eurų daugiau nei iki šiol, teigė viceministras.

„Paskatas sudėliojame taip, kad būtent neperleidžiami mėnesiai būtų patraukliausi juos pasiimti. Būtų apie 100 proc. į rankas ankstesnio darbo užmokesčio. Tiesa, lieka lubos, bet jos yra gana nemažos, apie du vidutinius darbo užmokesčius 3200 eurų ant popieriaus. Manau, kad tėčiai pabandys ir nudžiugs“, – sakė V. Šilinskas.

Lietuva atsilieka visur... esminių pokyčių, kurie lemtų didesnį gimstamumą, vyriausybė net nesvarsto, tai darželių skaičių didinimą. Ar girdėjot kur nors - pastatė naują darželį - ne. Tai leiskite paklausti, kur dėti vaikus, į privačius? Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir visi kiti didesni miestai braška nuo perpildytų darželių, bet visiems p... ui,tai kodėl skatina te kuo greičiau gryžti į darbus, jei suprantate, kad neturi kur dėti vaikų. Tai tik parodo, kad jiems tai nerūpi, svarbiausia, kad jie dirbtų ir mokėtų mokesčius...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų