REKLAMA

naujienų portalas tv3.lt

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis. 

Gydytojai stebi naują neramią tendenciją – stipriai išaugo vaikų sergamumas vėjaraupiais ir jų sukeltų komplikacijų mastas. Dėl to ne vienam net prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad vienu metu susergama net keliomis infekcijomis. 

REKLAMA

LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad dabar fiksuojami sergamumo vėjaraupiais skaičiai atrodo įspūdingai.

„Tokių vaikų ženkliai padaugėjo – dabar per mėnesį ar du turime tiek vaikų, kiek per visus pastaruosius dvejus metus. Taigi skaičiai tikrai įspūdingi. Svarbiausia, kad daugėja komplikuotų atvejų“, – sakė jis.

Meta akmenuką ir į šeimos gydytojų daržą

Pasak gydytojo, viena padidėjusio sergamumo priežasčių – vaikai dvejus metus dėl pandeminių ribojimų mažiau buvo kolektyvuose, tad praktiškai nesirgo gripu, vėjaraupiais ir visomis kitomis panašiomis infekcijomis.

REKLAMA
REKLAMA

„O imunitetui svarbi ne tik vakcinacija, bet ir aplinkos poveikis – susidurdamas su joje cirkuliuojančiais virusais jis kaip ir gauna „booster‘į“, revakcinaciją. Taigi nesusiduriant su virusais imuninė sistema kiek „užmiega“, – aiškino D. Varaškevičius.

REKLAMA

Kartu gydytojas atkreipė dėmesį nerimą keliančią pačią vėjaraupių gydymo taktiką: „Pradėjus sirgti, nežinau, kas tam turi įtakos, nes šeimos gydytojai atsakomybės kratosi, bet niekada taip nebuvo ligi šiol, kad būtų bėrimai tiek purškiami tomis dezinfekcinėmis putomis. Šios putos sudaro plėvelę, o jos nenupraus sudaroma puiki terpė rastis infekcijoms. Daugiausiai tai yra bakteriniai infekciniai susirgimai.“

Jis akcentavo, kad visuomenei būtina žinoti, kad vaiko prausimas po dušu yra viena vėjaraupių gydymo formų. 

REKLAMA
REKLAMA

„O dabar, nežinau, kokie čia regionai ar rajonai, kaip mokomi šeimos gydytojai, bet jie šios informacijos, panašu, neturi. Didžioji dalis tėvų, kurie ateina, sako, kad mums neleido maudyti vaiko. Užtat ir turime tokią situaciją“, – konstatavo gydytojas. 

Dažniausia komplikacija – bakterinė infekcija 

Stebinti panašią tendenciją patvirtino ir VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus gydytoja Božena Paškevič. 

„Šiais metais mūsų skyriuje yra ganėtinai daug vaikų, sergančių vėjaraupiais. Situacija labiau išskirtinė dėl to, kad sumažinus visas kovidines priemones vaikai išėjo į darželius, daugiau laiko leidžia uždarose patalpose, lanko daugiau įvairių kolektyvų“, – komentavo ji.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytoja priminė, kad jei jau vaikai papuola į ligoninę, tai – jau ne paprasta vaikiška liga, bet vėjaraupiai su tam tikromis komplikacijomis. Dažniausiai tai yra antrinės bakterinės odos infekcijos, neurologinės komplikacijos, kartais – įvairios kvėpavimo organų infekcijos. 

„Neretai viena iš to priežasčių gali būti gal net iš senų laikų likęs kai kurių tėvų, o kartais – ir gydytojų įsitikinimas, kad jei vaikas serga vėjaraupiais ar šiaip karščiuoja, tai tuo metu jo negalima maudyti“, – sakė B. Paškevič.

REKLAMA

„Tada ir būna taip, kad yra vėjaraupiai plius laringitas, vėjaraupiai plius otitas ir panašiai. Bet dažniausiai tai yra antrinės bakterinės odos infekcijos. Neretai viena iš to priežasčių gali būti gal net iš senų laikų likęs kai kurių tėvų, o kartais – ir gydytojų įsitikinimas, kad jei vaikas serga vėjaraupiais ar šiaip karščiuoja, tai tuo metu jo negalima maudyti. 

Vonioje to daryti tikrai negalima, bet po dušu būtina nuprausti. Nes kai vaikas karščiuoja, odos mikroflora būna suaktyvėjusi, tėvai dar pradeda tepti putomis, odos higiena būna nepakankama. Taigi tas įtrinimas į odą neretai ir lemia pūslelių, šašiukų pažeidimą ir bakterijos patekimą jau į gilesnius odos sluoksnius“, – aiškino gydytoja.

REKLAMA

Prireikia ir intensyviosios terapijos

Viso tokio netinkamo gydymo pasekmė – vaikas gali pakliūti ir į reanimacijos-intensyviosios terapijos palatą. Portalo tv3.lt kalbinti gydytojai patvirtino, kad ne vienam vaikui pastaruoju metu ir prireikė tokios pagalbos.

„Tai – sunkios būklės, kai yra aukšti uždegiminiai rodikliai, sunkiai reguliuojamas karščiavimas. Tad tam, kad būtų saugiau ir intensyvesnė priežiūra, kartais – ir intensyvesnis gydymas, tam reikalinga intensyvi terapija“, – pastebėjo B. Paškevič. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

D. Varaškevičius taip pat pasakojo apie skyriuje turėtus tokius atvejus, tačiau pridūrė, kad daugiau vaikų patenka į paprastą skyrių, mat dažnai susitvarkoma ir be intensyvesnio gydymo.

„Kviečiamės chirurgus, jie ateina konsultuoti, žino, ar reikia drenuoti, atverti pūlinį. Nes dažniausia komplikacija yra pūliniai. Esame turėję tokių celiulitų, kai yra pūlinys ir aplinkui visų minkštųjų audinių uždegimas – praktiškai per pusę nugaros ar per krūtinę. Tai tikrai didelis plotas, bet gaudami gydymą jie susitvarko“, – pasakojo gydytojas. 

REKLAMA

Jis pridūrė, kad į skyrių patenka įvairaus amžiaus vaikai – nuo 1,5–2 metų iki net paauglių: „Paauglystė būna antras periodas, kada imuninė sistema būna šiek tiek sumažėjusi, organizmas persitvarko, keičiasi endokrininė sistema, hormoninė pusiausvyra.“

B. Paškevič nurodė, kad daugiausiai dėl vėjaraupių į ligoninę papuolę vaikai – darželinio amžiaus.

Kelios infekcijos vienu metu – dvigubas smūgis

Dėl imuninės sistemos „užmigimo“ vaikai šiemet gausiai serga ne tik vėjaraupiais, bet keliomis infekcijomis vienu metu – vėjaraupiais ir skarlatina, ir gripu ar net kovidu

REKLAMA

„Ir tokių atvejų turėjome. Kai atsiranda dvi imunosupresinės ligos, jos labai pakerta imuninę vaikų sistemą ir tada liga dar labiau „sužydi“. Tuomet žymiai sunkiau, nes jei vėjaraupiams gydyti skiriame specifinį gydymą prieš Herpes virusą, tai prieš kovidą neturime jokių vaistų.

Kai organizmas paveiktas skarlatinos, tada, įsivaizduokite, jis gauna dvigubą gydymą – ir antibakterinį, ir priešvirusinį, nes skarlatiną sukelia B grupės streptokokas, kada reikalingi ir antibiotikai. Tai organizmui dviguba našta ir dvigubas smūgis“, – aiškino D. Varaškevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak B. Paškevič, dabar stebima antra gripo banga, šis susirgimas kartu su streptokokiniu tonzilitu, skarlatina ir vėjaraupiais šiuo metu sudaro infekcijų „topą“. 

„Neretai jomis sergama vienu metu, vaikams tai visiškai būdinga. Tai vėlgi pasunkina būklę, prie gripo jau sunku, kai stipriai karščiuojama, dar prisideda vėjaraupiai ir dar prie jų kažkokios antrinės problemos“, – kalbėjo vaikų gydytoja. 

Briliantinė žaluma – jau praeitis

Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Miglė Trumpickaitė taip pat patvirtino, kad vėjaraupiais sergančių vaikų srautas yra padidėjęs.

REKLAMA

„Kadangi ši liga turi būti prižiūrima izoliacinėse palatose, tai tikrai sunku užtikrinti kiekvieno paciento atvykimą į polikliniką, reikia didinti gydytojų skaičių karščiavimo izoliaciniuose kabinetuose, nes serga labai daug vaikų. Komplikacijų nėra labai daug, bet vaikams vis tiek reikia pagalbos pirminiame lygyje ir stengiamės ją suteikti“, – komentavo ji.

„Tėvai kažkodėl mano, kad geriau vaikas tegu perserga. Bet kiek dabar turėjome ligoninėje motinų, tai sako: „Jei tik būtume žinojusios...“ Skiepas apsaugo ne tik nuo sunkių formų, bet ir pakankamai gerai nuo pačios ligos“, – sakė D. Varaškevičius.

REKLAMA

Paklausta, ar išties pirminės grandies gydytojų skiriamas netinkamas gydymas ar rekomendacijos galėtų prisidėti prie didesnio komplikacijų skaičiaus, gydytoja su tuo nebuvo linkusi sutikti.

„Bent mūsų poliklinikoje kiekvienas gydytojas turi savo kompetencijas ir praktiką, kaip gydo. Vėjaraupiai reikalauja pakankamai standartinio gydymo ir stengiamės išvengti komplikacijų. Juo labiau dabar nebegydoma senais metodais, nebėra jokių briliantinių žalumų, yra naujos rekomendacijos. 

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant to, kad pasirenkamas tinkamas gydymas, komplikacijos yra įmanomos, bet nedrįsčiau taip sakyti, kad kažkas gydo prasčiau ar geriau. Reikia nepamiršti, kad ir vienas vaikas sveiksta lengviau, kitas galbūt sunkiau“, – sakė M. Trumpickaitė.

Vakcinacijos efektyvumas – didžiulis 

Gydytojai akcentavo, kad nuo vėjaraupių ir sunkesnių ligos formų apsaugo skiepas, tačiau daug tėvų apie tai susimąsto, tik kai jau vaikas papuola į ligoninę.

„Tėvai kažkodėl mano, kad geriau vaikas tegu perserga. Bet kiek dabar turėjome ligoninėje motinų, tai sako: „Jei tik būtume žinojusios...“ Skiepas apsaugo ne tik nuo sunkių formų, bet ir pakankamai gerai nuo pačios ligos“, – pabrėžė D. Varaškevičius. 

M. Trumpickaitės teigimu, tėvai domisi šiuo skiepu, galbūt šiuo metu net daugiau nei anksčiau.

„Tačiau pandemija turėjo savo pasekmes – šiek tiek sutrikdė skiepijimo apimtis, šiek tiek pakilo nepasitikėjimas visais skiepais. Tai, kad vakcina yra nekompensuojama, taip pat turi įtakos vakcinos pasirinkimui. O kalbėti apie skiepų naudą – kasdienis mūsų darbas. Natūralu, kad visų įtikinti negali“, – konstatavo ji. 

Skiepų populiarumas auga

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Jegelevičienės teigimu, skiepas nuo vėjaraupių tampa vis populiaresnis.

REKLAMA

„Nepaisant to, kad buvo pandeminiai suvaržymai, šios vakcinos populiarumas kyla. Jei 2021 m. ja pasiskiepijo apie 5 tūkstančiai asmenų iki 17 metų, pernai jų buvo 7,4 tūkst. Taigi skaičiai kyla  palaipsniui ir net nebuvo kritimo pandemijos metu“, – aiškino ji.

Specialistės aiškinimu, vakcinos efektyvumas siekia nuo 70 iki 90 proc., tad labai reti atvejai, kad pasiskiepijęs asmuo ateityje persirgtų ir užsikrėstų vėjaraupiais. „Būna, kad pasiskiepiję asmenys perserga, lengvesne forma sureaguoja į skiepą. Bet tai būna švelnus ligos epizodas“, – sakė E. Jegelevičienė. 

Skiepai nuo vėjauraupių – gyvos vakcinos, reikia dviejų jos dozių, dažniausiai skiepijami metų sulaukę vaikai. Pasak pašnekovės, yra svarstoma šią vakciną įtraukti į vaikų skiepijimo kalendorių, tuo metu ji būtų finansuojama valstybės.

NVSC duomenimis, pernai fiksuota 14,5 tūkst. vėjaraupių atvejų, kai 2021 m. jų buvo tris kartus mažiau – siekė kiek daugiau nei 4 tūkst.

„Skaičiai akivaizdžiai auga. Lyginant su praeitais metais, šių metų sausio-vasario skaičiai irgi yra didesni, šiemet jie siekia 3600 atvejų, tai pernai tuo pačiu metu buvo 2100“, – komentavo E. Jegelevičienė.

Anksčiau, tokiais atvejais vaikščiojom tokie, kaip žaliai taškuoti žmogeliukai ir viskas po kažkiek dienų baigdavosi.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų