Dvi Lietuvos socialdemokratų partijos atstovės Seime įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų kelti baudžiamąsias bylas žurnalistams ir persekioti žiniasklaidą vien todėl, kad būtų paviešinta medžiaga, be kurios neįmanoma tiriamoji žurnalistika. Šis užmojis papiktino Lietuvos žurnalistų organizacijas. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) išplatino pranešimą spaudai:
„Kovo 1 dieną Seimo narės R. Šalaševičiūtė ir I. Šiaulienė įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti naujas bausmes žurnalistams ir redakcijoms. Šį kartą – baudžiamąją atsakomybę fiziniam ir juridiniam asmeniui, kuris atskleidė arba viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo neviešą baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos medžiagą.
Nauju projektu siūloma įtvirtinti, jog už nurodytą nusikalstamą veiką galėtų būti taikomos ypač griežtos bausmės žurnalistams ir redakcijoms: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Tokios naujos kriminalinės bausmės, akivaizdu, nukreiptos į teismų ir teisėsaugos institucijų veikla besidominčius žurnalistus. Nors Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) Lietuvą jau ne kartą ragino dekriminalizuoti bausmes žodžio laisvės srityje, šis įstatymo projektas yra aiškus noras eiti ne demokratiniu dekriminalizavimo keliu, o naudoti diktatūroms būdingas priemones – persekioti ir bausti žurnalistus naujomis sankcijomis. Žurnalistų bendruomenei kyla klausimų, kodėl kriminaline bausme gali būti baudžiamos redakcijos ar žurnalistai, o kai kuriais atvejais net atimama teisė dirbti žurnalistinį darbą ar leisti laikraštį, jei viešumoje pasirodytų informacija, kad koks nors asmuo, pavyzdžiui, pažeidė Kelių eismo taisykles. Minėtu BK projektu siūloma numatyti dar griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, jeigu buvo atskleisti arba paskelbti duomenys, susiję su nepilnamečio veikla. Vadinasi, jei dėl viešo intereso visuomenei būtų pranešta apie kokį nors nepilnamečio daromą nusižengimą ir to asmens duomenys, redakcija galėtų būti uždaryta, o jos žurnalistams atimta teisė dirbti savo darbą. Siūlymas kriminalizuoti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse (39 str.) įtvirtintą žurnalisto pareigą skelbti ikiteisminio tyrimo surinktą informaciją, jei ji turi visuomenės (viešą) interesą, yra nutolimas nuo demokratijos. Galiausiai tokio projekto priėmimas taptų paskutiniu smūgiu ir taip Lietuvoje vos egzistuojančiai tiriamajai žurnalistikai.
Nors įstatymo projekto rengėjai tvirtina, kad „priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos stipresnei bei veiksmingesnei žmogaus (ypač vaiko) teisių apsaugai“, tikruosius tikslus atskleidžia pačių autorių aiškinamajame rašte nurodytas siekis: „Įstatymo projektas turės prevencinį poveikį ir stabdys asmenis, potencialiai linkusius nusikalsti, nuo nusikalstamų veikų, susijusių su neviešos bylų medžiagos (jos dalies) atskleidimu“. Šis paaiškinimas rodo, kad bus bandoma iš esmės „prevencine priemone“ pavadinti ir įteisinti Lietuvoje (savi)cenzūrą."
LŽS ir LŽD, kap pabrėžiama pareiškime, visais atvejais smerkia bet kokius bandymus riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas. Ypač smerkiamas neteisėtas persekiojimas už kritiką. Žurnalistų organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucija nurodo, jog riboti teisę rinkti ir skleisti informaciją galima tik įstatymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar yra įvairių kriminalinių bausmių žurnalistams ir redakcijoms (pvz., už šmeižtą, už įžeidimą ir t. t.), o kiti teisės aktai numato ir daugiau atsakomybės formų už privatumo pažeidimą. Todėl, pasak žurnalistų, bet kokių naujų normų įvedimas būtų akivaizdus noras tik papildomai gąsdinti žurnalistus ar redakcijas bei bausti juos už jų profesinę pareigą viešai kalbėti apie viešą interesą turinčius reiškinius ir įvykius.
Apie naują Seimo narių grupės iniciatyvą LŽS artimiausiu metu informuos ESBO atstovę žodžio laisvei Dunją Mijatovič ir jos vadovaujamą ESBO padalinį. Žurnalistų bendruomenė tikisi, kad tokie projektai nebus skubotai svarstomi, o panašios naujos kriminalinių bausmių iniciatyvos bus iš anksto aptariamos ir įvertinamos su žmogaus teisių gynėjais, teisės bei žiniasklaidos ekspertais.
Pareiškimą pasirašo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkė Gražina Petrošienė.
Žmogaus teisių gynėjai - siūlymai abejotini
Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėjimo instituto (ŽTSĮ) Teisės programų koordinatorė Mėta Adutavičiūtė portalui balsas.lt persiuntė tokią poziciją:
„ŽTSĮ manymu, siūloma įstatymo formuluotė šiuo metu per daug nekonkreti: nors skelbiama, jog siekiama apsaugoti asmens privačius duomenis, iš esmės jos taikymas gali būti daug platesnis, uždraudžiant atskleisti ir viešai aptarti bet kokią informaciją, susijusią su bylos nagrinėjimu, nors ir nesančią asmens privačiais duomenimis. Tokiu atveju būtų prisidedama prie dabar jau aktualios problemos – teismų uždarumo.
Taip pat nėra visai aišku, prieš ką turėtų būti taikoma tokia nuostata: uždarame teismo posėdyje paprastai dalyvauja tik bylos šalys – nukentėjusysis ir galbūt jo atstovas, bei kaltinamasis ir jo gynėjas. Šiuo atveju uždrausti kalbėti apie bylos aplinkybes nukentėjusiajam netikslinga, kadangi visų pirma jo naudai, t.y. jo duomenų apsaugai, ir būtų nustatomas toks ribojimas. Tuo tarpu draudimas kalbėti, savaip aiškinti ir interpretuoti bylos aplinkybes kaltinamajam taip pat neturėtų būti pateisinamas, kadangi taip jam būtų užkertamas kelias gintis ir ginti savo reputaciją, jei norėtų tai daryti viešai.
Tuo tarpu tais atvejais, kai informaciją „nutekina“ teismo pareigūnai ar kiti darbines funkcijas atliekantys asmenys, Baudžiamasis kodeksas jau numato baudžiamąją atsakomybę. Kodekso 168 str. numato iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę asmenims, kurie „be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko“.
Taigi siūlomos pataisos tikslingumas kelia abejonių.“
****
Dviejų socialdemokračių siūlomų pataisų turinys:
„Papildyti kodeksą 247'1 straipsniu: Tas, kas atskleidė arba viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį arba bylos medžiagą ar jos dalį, teismo nustatytą nevieša po bylos išnagrinėjimo, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atskleisdamas arba paskelbdamas bylos duomenis, susijusius su nepilnamečiu, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Palyginkime. Dabar BK 247 straipsnis skelbia: „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo: Tas, kas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“