Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos. Tikslas labai kilnus – gynyba, šiek tiek ir socialinio teisingumo elementas. Bet kiek aš suprantu iš valdžios, labai aiški žinutė – tai yra neišvengiama, nes sutelkti tokį masyvų, staigų finansavimą Lietuvos atgrąsimui, Lietuvos gynybai be šiek tiek pakėlimo mokesčių visiems yra neįmanoma. Ar jūsų neįtikina tikslas mokesčių didinimo?
D.Dundulis: Aš tikrai esu verslininkas ir, manau, kad ekonomiką šiek tiek išmanau. Visgi, manyčiau, ir tikrai esu Lietuvos pilietis ir labai pergyvenu už Lietuvos ateitį ir dabartį. Tikrai nemanau, kad pakėlus mokesčius mokesčių surenkama suma padidės.
Procentą jie galbūt ir padidins, nes tai yra skirtingi dalykai. Jeigu tu sumažini arba nepakeli BVP ir lieka mažesnė suma, tu procentą gali pakelti, bet sumos nepadidinsi. Mano asmenine nuomone, būtų kvaila.
Reikia valstybei siekti kuo didesnės biudžeto sumos, o ne kuo didesnio perskirstymo procento. Tokia kaip Šveicarija, kur manau mes nei vienas nepasiginčysim, jų perskirstymo procentas yra gana mažas. Žymiai mažesnis netgi šiuo metu negu Lietuvos, jeigu negaliu pasakyti.
Neturiu po ranka duomenų, bet kiek suprantu, tai tokia gana socialiai orientuota šalis. Sakot, perskirstymas mažas ten.
D.Dundulis: Ten procentas yra mažas, bet čia ir yra visas...
Bendras pyragas yra didelis. Ką norim pasakyti?
D.Dundulis: Bendras pyragas, bendras BVP yra labai didelis. Nuo to bendro BVP yra paimamas mažesnis procentas. Lietuva dar yra vystymosi kelyje. Aš manyčiau, kad jeigu Lietuva jau yra išsivysčiusi ir viskas, vystytis nebėra kur, kad jau yra pabaiga, tai tikrai galima didinti mokesčius, nes tada jau nebėra tikslo.
Bet šiuo metu ji yra vystymosi kelyje, negalima griauti. Tai yra iš viso nelogiška. Dabar aš tą pavyzdį dar sykį paminėsiu – degalų akcizo padidinimas. Aš aišku girdėjau, kaip pasakė, kad akcizų surinkimas yra padidėjęs.
Taip, padidėjęs, bet mes turime išskirti tik dyzelino akcizą. Pasižiūrėti, kaip praeitais metais dyzelino surinkimas ir kaip šiais metais dyzelino akcizo surinkimas, atsiprašau, aš kiek žinau, klausiausi informacijos iš Mažeikių naftos, kad dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 30 proc.
Dabar reiškia 30 proc. su padidintu akcizu surinko kažkur apie 0 arba 15 proc. tose ribose turėtų būti, 15 proc. sumažėjimas arba padidėjimas iš dyzelino akcizo surinkimų. Aš turiu skaičius valstybės žiūrėti. Yra pas mus krūva valdininkų, jie turi žiūrėti.
Bet jeigu jie būtų nepadidinę to dyzelino akcizo arba būtų padidinę ne daugiau negu yra pas mūsų kaimynus, jie būtų lygiai taip pat turėję to dyzelino akcizo augimą. O nuo dyzelino PVM tai irgi mažiau.
Būtent nuo dyzelino, labai stipriai pabrėžiu. Jeigu dyzelino pardavė, tai ir PVM mažiau yra būtent iš šitos prekės, iš šito daikto. Po to, kiek pelno mokesčio arba darbo užmokesčio mokesčių sumokės kolonėlės mažiau. Jie visą žiūri bendrą. Taip negalima iš viso.
Nėra čia tokios, buhalterinės logikos. Sakote, reikia plačiau žiūrėt ir darbo užmokestį, ir PVM, ir visą tą...
D.Dundulis: Viską reikia žiūrėti. Taip negalima valdyti visai.
Jūs pateikėte tokius savo darbinius klausimus. Jums neaišku ir matyt į juos reikia gauti kompetentingus atsakymus. Bet pone Dunduli, grįžkime prie mokesčių.
D.Dundulis: Turi būti aiškiai parodyta, kiek jie surinko praeitais metais iš dyzelino akcizo, kiek šiais metais. Kiek PVM iš dyzelino surinko praeitais metais, kiek šiais metais ir kaip su kolonėlių rezultatais bus. Su darbo užmokesčiais aišku sudėtinga paskaičiuoti, bet vis tiek mes turime plačiau matyti.
Supratau. Ir to efekto, ypač dyzelino akcizo, sakote, reiktų aiškesnio visuomenei. Ką tai davė? Jūs skeptiškas, kad galiausiai nebūtų taip, kad parduota mažiau. Nes čia gal ir vilkikai tada mažiau pilasi ir pravažiuoja Lietuvą.
D.Dundulis: Nesipila.
Bet kalbant apie GPM, apie kitą mokestį, kuris yra judinamas. Ir laipteliai tie, nežinau kur jie sustos, bet sako nebus 36 proc. Ir iš karto mus valdžia apipila statistika. Lenkija, Latvija, kitos šalys dar aukštesnius laiptelius turi. Ir sako, kad neprasmenga kažkaip ir išsilaiko, ir išgyvena. Jūs šypsotės, kodėl?
D.Dundulis: Aš klausiau, tikrai šypseną kelia tie jų argumentai. Lietuva visoje Europos Sąjungoje pagal darbo santykių apmokestinimą yra antroje iš viršaus vietoje, daugiausiai apmokestina darbo santykius.
Kuo jūs remiatės, pone Dunduli? Taip sakant.
D.Dundulis: Tai yra viešumoj, yra lentelių. Jeigu pasigūglinsit, pamatysit. Belgija yra pirmoj vietoj, Lietuva yra antroj.
Bendras darbo apmokestinimo procentas.
D.Dundulis: Taip, bet čia mes kalbame ne tik apie pajamų mokestį, apie Sodrą, garantinius ir taip toliau. Viskas, kas ant atlyginimo. Jeigu yra mažesni atlyginimai, aš niekados neskaičiuoju, kad pajamų mokestis yra, sakykime, jeigu eurą darbuotojui išmokėjai, sakykime 20 proc. Aš niekados taip neskaičiuoju. Ir labai primityviai, jeigu darbuotojas eurą gauna, mūsų atveju kažkur 60 centų užsideda. Reiškia 160 centų išeina iš įmonės.
Bet valdžia išima vieną mokestį GPM. Ne visą kontekstą sako.
D.Dundulis: Jo, ne visą kontekstą. Tai čia akių dūmimas.
Sakot, reikia plačiau žiūrėti visada?
D.Dundulis: Visus mokesčius sudėti. Koks skirtumas? Darbo jėga apmokestinama. Nesvarbu, kad tu penkis skirtingus mokesčius suvarei, mes visus sumokam.
Mums atvirai pasakius, jeigu jie pavadintų, kad tai yra pajamų mokestis tik nuo atlyginimo, mums lengviau būtų skaičiuot. Buhalterius dar papildomai apkrauna darbu.
Laidą klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
