Sesiją parlamentarai iškilmingai pradėjo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos himnais.
Asamblėjos dalyvius pasveikino pirmosios Seimo delegacijos Asamblėjoje pirmininkas, buvęs parlamento vadovas, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Juršėnas. Prisiminęs Asamblėjos įsteigimo pradžią, pirmąsias iniciatyvas ir darbus, prasidėjusius prieš dešimt metų Lucke, jis pasidžiaugė, kad nepaisant įvairių sunkumų parlamentinis bendradarbiavimas auga ir stiprėja. Č. Juršėnas paminėjo ypač sudėtingą Ukrainos padėtį ir paragino sesijos dalyvius atvirai diskutuoti, keistis nuomonėmis, kad būtų galima efektyviai veikti tarptautinėje arenoje. Baigdamas sveikinimo kalbą buvęs parlamentaras palinkėjo Asamblėjai dirbti pagarbos, savitarpio supratimo dvasia ir pakvietė įsiklausyti į Jaroslavo Išmintingojo žodžius: „Jei gyvensite pavyde, ginčuose ir rietenose, pražudysite save ir protėvių žemę“.
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pažymėjo, kad Asamblėjos pagrindiniai darbotvarkių klausimai svarstomi ir plėtojami visą dešimtmetį. „Ne tik 2005-aisiais, bet ir šiandien keliame tolesnio dialogo, regioninio bendradarbiavimo, energetinio saugumo, Ukrainos europinės integracijos tikslus. Tai leidžia teigti, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina kryptingai ir toliaregiškai siekia reikšmingų pokyčių“, – pabrėžia parlamento vadovė. Jos nuomone, prioritetas turi būti visuomeninių institucijų plėtra, reformos ir jų koordinavimas, taip pat reali pagalba Ukrainos valstybei. „Džiaugiuosi, kad Lietuva per visus šiuos susitikimus turi tą pačią ir nuoseklią poziciją“, – akcentavo Seimo Pirmininkė.
Parlamento vadovės įsitikinimu, smerkdami Rusijos įvykdytą agresiją neturime apsiriboti politinėmis deklaracijomis. „Laikas pagalvoti apie galimus teisinius mechanizmus, siekiant išsiaiškinti Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Krymo okupacijos ir aneksijos. Mes, kaip parlamentarai, pirmiausia turime pasinaudoti visomis turimomis parlamentinio darbo galimybėmis, veikimo priemonėmis. Tai sakydama turiu omeny vadovų bendravimą, parlamentinių komitetų, tarpparlamentinių ryšių grupių, delegacijų parlamentinėse asamblėjose, partijų ir individulių parlamentarų veiklą. Noriu pabrėžti ir savarankiškas valstybių, siekiančių realių pokyčių, pastangas. Lietuva čia vaidina itin didelį vaidmenį. Nepaisant to, bendra valstybių pozicija yra labai svarbi“, – kalbėjo L. Graužinienė.
Sveikindama Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių ryžtą tęsti vykdomas reformas Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad nėra išnaudojamos visos priemonės bendraujant su Europos Sąjungos valstybėmis ir institucijomis, nušviečiant ir pristatant savo vykdomas reformas ir laimėjimus. „Reikėtų daugiau ir sistemingiau bendrauti su giminingomis Europos partijomis, nes tai suteikia patirties ir įgyjama gerosios praktikos“, – sakė parlamento vadovė L. Graužinienė.
Lenkijos Senato Pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewicz), visus dešimt metų dalyvavęs Asamblėjos darbe, teigė, kad Lenkija su įvairiomis šalimis yra įsteigusi daug dvišalių asamblėjų, tarp jų – ir su Lietuva bei Ukraina, o trišalė Asamblėja yra vienintelė. Tai, anot jo, parodo, kokią mes reikšmę teikiame regioniniam bendradarbiavimui. Šiam parlamentiniam trikampiui, kurį Lenkijos Senato vadovas pavadino Lucko trikampiu, būdinga tai, kad dvi šalys yra ES ir NATO narės, o trečioji siekia narystės. B. Borusevičius atkreipė dėmesį, kad eurointegracijos tema visuomet dominavo Asamblėjos darbe ir Ukrainos siekiai neatsirado 2013–2014 metais.
Lenkijos Senato vadovas, kaip ir kiti kalbėtojai, nemažai dėmesio skyrė Ukrainai ir pažymėjo, kad Asamblėja sesijos metu kalbės apie galimybes padėti šiai šaliai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji atsakomybės dalis teks pačiai Ukrainai. Nors Ukraina gyvena sudėtingomis karinės agresijos sąlygomis, sakė B. Borusevičius, vis dėlto reformas, kurios nereikalauja labai daug lėšų, pvz., prokuratūros, savivaldos, būtina vykdyti. „Turite leisti mums jums padėti“, – pabrėžė jis.
Baigdamas kalbą Lenkijos Senato Pirmininkas akcentavo dvišalio bendradarbiavimo svarbą ir būtinybę spręsti problemas: „Kuo geriau suprasime vieni kitus, kuo labiau vieni kitus remsime, tuo labiau kiti atsižvelgs į mus“.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Volodymyras Groismanas pabrėžė, kad ieškodami atsakymų į dabartinius iššūkius turime laikytis pozicijos – pasmerkti agresiją ir tarptautinės teisės ignoravimą. Jo tvirtinimu, pasyvi Rusijos pozicija dėl Minsko susitarimų vykdymo reikalauja mūsų veiksmų. „Mes teigiame, kad Rusija neįvykdė nė vieno punkto. <...> Neatsižvelgiant į ugnies nutraukimą, Rusija vos ne kasdien jį sulaužo“, – sakė Ukrainos parlamento pirmininkas.
V. Groismanas įvardijo tris pagrindinius tikslus: atkurti tvarią taiką, sukurti taisykles dėl griežtesnių sankcijų prieš Rusiją ir sustiprinti Ukrainos gynybą. Anot parlamento pirmininko, pasyvumas dėl bent vieno Minsko sutarimų punkto vykdymo būtų pakankama priežastis griežtesnėms sankcijoms. Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas taip pat pabrėžė sisteminės reformos svarbą Ukrainoje, kuri leis sukurti modernią demokratinę valstybę Europoje.
