Lietuvos lenkų atstovai penktadienį prie Čekjos ambasados Vilniuje surengs piketą, kuriame išreikš nepasitenkinimą dėl, jų nuomone, Lietuvoje ribojamų tautinių mažumų teisių.
Kaip BNS pirmadienį sakė piketą organizuojančios Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyriaus atstovė Janina Klimaševska daugiausia nerimo kelia tautinių mažumų teisių ribojimai švietimo, kalbos bei žemės grąžinimo srityse.
J.Klimaševskos teigimu, pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė leido rengti piketą, o policija suteikė konsultacijas, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų užtikrinta viešoji tavrka. Pikete, anot jos, dalyvaus apie 100 lenkų, rusų ir baltarusių tautinių mažumų atstovų iš Vilniaus miesto, bei Vilniaus ir Trakų rajonų.
Piketo vieta prie Čekijos ambasados, pasak J.Klimaševskos, buvo pasirinkta, kadangi ši šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.
Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai kalbama apie vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problemą. Ji yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.
Sausio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti rašomi tik valstybine kalba, nepaisant to, kad vienoje ar kitoje vietovėje gausiai gyvena tautinės mažumos.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
