Toliau mažindama finansavimą krašto apsaugai Lietuva gali nebepajėgti toliau būti NATO nare, jau dabar pinigų trūksta būtinosioms reikmėms, teigė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį po išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio Krašto apsaugos ministerijoje.
Krašto apsaugos ministrė sakė ir dabartinėmis sąlygomis paklausta, ar Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ginti savo kraštą, negalėtų ramia širdimi atsakyti teigiamai.
"Padėtis nėra pati geriausia, ilgametis nefinansavimas krašto apsaugos, didelė propaganda, sakant žmonėms, kad viskas tvarkoje, mes turime vos ne stipriausią pasaulyje kariuomenę, stipriai paveikė krašto apsaugą. Dar plius krizė, finansavimo sumažinimas, ir mes atsidūrėme ant bedugnės krašto", - teigė R. Juknevičienė.
Ministrė, pritardama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko išsakytai pozicijai, sakė, kad, užsitęsus tokiai situacijai, padėtis gali kelti grėsmę ir nacionaliniam saugumui.
"Pinigų trūksta visoms funkcijoms. Lietuva turi mažiausią kariuomenę, lyginant su kitomis valstybėmis, yra iškilęs klausimas, ar mes ją dar labiau mažinsime. Kariams yra mokami nors ir sumažinti atlyginimai, tačiau neturime pinigų tam, kad jie nuolatos turėtų galimybę treniruotis, mokytis ginti savo kraštą", - sakė R. Juknevičienė.
Pasak ministrės, yra iškilusi grėsmė, kad Lietuvos kariuomenė nebegalės tęsti paieškos, gelbėjimo darbų. Kadangi 2016 metais baigiasi sraigtasparnių galiojimo laikas, jau metas pradėti galvoti apie tolimesnius projektus.
"Aš jau nekalbu apie tai, kad iki šiol nebuvo rimto rezervo rengimo plano, mes nemokome savo žmonių ginti valstybės, o karo sąlygomis tokios mažos kariuomenės su keletu tūkstančių vyrų tikrai neužtektų. Aš noriu tikėtis, kad karo niekada nebus, bet tie, kurie nesiruošia, visada sulaukia didžiausių grėsmių", - sakė R. Juknevičienė.
Ministrė paminėjo, kad dėl sumažėjusio finansavimo atstovybėse Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje Lietuvai teko atsisakyti gynybos atašė, nors jų buvimas yra labai svarbus bendraujant su NATO.
Pasak R. Juknevičienės, dėl nuolatinio finansavimo mažinimo Lietuva gali iš viso nebepajėgti būti Aljanso nare. Dėl to esą mūsų šaliai yra išsakomi nuolatiniai priekaištai.
Narės yra įsipareigojusios krašto gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
"Estai išlaiko 1,8 proc. Lietuva yra nukritusi jau iki 0,9 ir artėjame prie 0,8 proc. BVP, kas reiškia, kad mes greitai galime būti nebepajėgūs būti ir NATO nariais. Mūsų partnerystė yra labai svarbi, solidarumas yra labai svarbu, ir jei mes neįdėsime bent minimalaus indėlio norėdami būti pasiruošę ginti savo kraštą, tai ir NATO greitai pradės kelti klausimą, ar iš tikrųjų norite būti NATO nariais", - sakė R. Juknevičienė.
Krašto apsaugos ministrė teigė neprašanti papildomų pinigų krašto apsaugai šiemet. Bet akcentavo, kad planuojant kitų metų biudžetą finansavimas krašto apsaugai negali nusiristi žemiau 1 proc. BVP.
Premjeras Andrius Kubilius pažadėjo, kad finansų bus ieškoma.
"Sunkiais finansiniais laikais nebuvo labai paprasta kaip nors padidinti finansavimą. Ateityje matau mūsų bendrą reikalą pasirūpinti tuo, kad finansai nemažėtų, o augtų, ir pasiektume bent 1 proc., nors NATO standartas yra 2 proc.", - sakė A. Kubilius.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
