Naujoji Vyriausybė su naujuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu Jonu Dagiu, užsimojusių pasiekti, kad 2050 metais šalyje gyventų 4 mln. gyventojų, priešakyje arba skęsta iliuzijose, arba atvirai meluoja tautai.
Kaip kitaip galima paaiškinti tai, jog kalbėdamas apie siekiamybę kiekvienai lietuvio šeimai auginti po 3 atžalas, ministras „pamiršo“, jog nuo šių metų nutrauktos vaiko pinigų išmokos šeimoms, kurios gyvena kiek aukščiau skurdo lygio. Maža to, nuo naujų metų sumažintos neapmokestinamosios pajamos gimus vaikui ir panaikintos lengvatos būsto paskoloms.
Šie sprendimai vidutines pajamas gaunančioms šeimoms parodė tikrą, o ne viešai deklaruojamą naujosios valdžios požiūrį į šeimos politiką.
Įkvepiančios frazės
„Jeigu paliekame dabartines tendencijas, 2050-aisiais prognozuojame 2,8 mln. gyventojų. Jeigu stabdome šitą kreivę, ji lieka prie 3,4 mln. Jeigu „užlaužiame“ į viršų, tai jau reikia kalbėti apie tai, jog šeimos mažiausiai turėtų 3 vaikus“, - spaudai dėstė R. J. Dagys.
Kalbėdamas apie būdus, kaip pasiekti šių rodiklių, ministras vartojo standartines, aptakias ir viešųjų ryšių specialistų nugludintas frazes, tokias, kaip „labai svarbu išspręsti gimstamumo problemą, skirti tam daug lėšų ir stengtis atjauninti itin senėjančią Lietuvos visuomenę“.
R. Dagys pabrėžė, kad valstybė turi teikti finansinę paramą šeimoms, nuolat ieškoti įvairių rėmimo mechanizmų, kurie „nuolat būtų tobulinami“.
„Jeigu šeimos institutas bus gerbiamas taip pat, kaip ir kitos prestižinės mūsų profesijos, jeigu motina, užauginusi penkis vaikus, bus gerbiama taip pat, kaip šalies prezidentas, šią demografinę problemą mes išspręsime. Kiekvienas žmogus nori būti gerbiamas, vertinamas, tačiau iki šiol čia didžiulis mūsų praradimas, kad šeimą visiškai nuvertiname“, - bėrė ministras.
Kiek kainuoja pagarba
Paklausę ministro, nutarėme išmatuoti prarają, skiriančią R. J. Dagio paminėtus du vienodos pagarbos vertus „objektus“ - prezidentą ir 5 vaikus auginančią motiną.
Šiandien daugiavaike šeima galima vaidinti tas šeimas, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų.
Už šalies demografinės padėties gerinimą valstybė tokioms šeimoms neduoda nieko. Šiandien ir 5 nepilnamečius auginančiai motinai valstybė raudono kilimo po kojomis netiesia - tik suteikia galimybę kreiptis dėl pašalpos į socialinės paramos skyrius arba rašyti prašymus įvairioms kompensacijoms gauti. Galimybė dar nereiškia norų įgyvendinimo - tokios šeimos dar privalo įrodyti, jog skursta, t.y. uždirba tiek mažai pajamų, jog be valstybės paramos neišsiverstų.
Tuo tarpu šalies prezidentas per mėnesį uždirba apie 20 tūkst. Lt. Atlygis dar priklauso nuo to, ar šalies vadovas naudojasi 6 454 Lt reprezentaciniams reikalams skiriamo fondo lėšomis.
Prezidento algą galima pateisinti ir prie jos nesikabinėti, tačiau daugiavaikiams tėvams iki 2050-ųjų nepavyks pavyti net ir prezidento patarėjų, kurių alga per mėnesį siekia apie 10 tūkst. Lt.
Pagarba pinigais nematuojama, tačiau jokia valdžia iki šiol savo pavyzdžiu visuomenei nerodė, o kaip gi daugiavaikes šeimas turėtume gerbti.
Postūmiu būtu galima vadinti nebent pernai su skandalais Seimo priimtą Šeimos koncepciją, kurioje, be kita ko, akcentuojama, kad šeima yra vyro ir moters santuoka grįsta sąjunga. Tik po aršių diskusijų sąvoka papildyta ir tais asmenimis, kurie gyvena nepilnose šeimose.
Gėda prieš Europą
Valdžios požiūrį į šeimos instituciją puikiai iliustruoja ir kitas pavyzdys.
Lietuvoje iš viso yra 55 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet tokių porų padaugėja dviem tūkstančiais.
Nepaisant to, valdžia jau daugiau nei 10 metų delsia patvirtinti dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Iš visų ES šalių tik Lietuvoje ir Latvijoje valstybė nekompensuoja nei vaistų, nei nevaisingumo gydymo procedūrų. Šios šeimos paliktos likimo valiai.
Beje, Latvijoje nevaisingoms poroms bent suteikta galimybė iš bankų gauti beprocentes paskolas. Estijoje valstybė kompensuoja trečdalį išlaidų, susijusių su nevaisingumo gydymu ir dirbtiniu apvaisinimu. O lietuviai už dirbtinio apvaisinimo procedūras moka šimtus tūkstančių litų iš savo kišenių, kai kurie net užstato savo butus ir namus.
Emigracijos prognozės
Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 366,2 tūkst. gyventojų, tai yra, 18,7 tūkst. mažiau nei prieš metus.
Per pastaruosius 8 metus šalies gyventojų skaičius sumažėjo 4,2 procento. 2007-aisiais vien dėl neigiamos natūralios kaitos (daugiau mirė nei gimė) jis sumažėjo 13,4 tūkstančio.
Statistikai prognozuoja dar vieną emigracijos šuolį. Manoma, kad po naujosios valdžios mokesčių reformos, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 5 proc. lengvatą spaudai, visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių, taip pat muziejų ekspozicijų ir parodų lankymui, į užsienį plūstelės menininkų banga.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ atlikto tyrimo duomenimis, gyventojų skaičius Lietuvoje ateityje mažės gerokai sparčiau nei vidutiniškai ES ir iki 2060 metų sumažės ketvirtadaliu, o žmonių, vyresnių nei 65 metai dalis 2060 metais bus viena didžiausių visoje Europoje.
„Eurostat“ teigia, kad gyventojų mažėjimą Lietuvoje lemia vienas didžiausių visoje ES mirtingumas ir santykinai didžiausia emigracija.
Agentūros duomenimis, turėdama 2,1 emigranto tūkstančiui gyventojų, Lietuva 2008-aisiais buvo paskutinė iš keturių neigiamą migracijos balansą turinčių ES šalių.
„Bendromis jėgomis tai ir padarysime“
Rimantas Jonas DAGYS, socialinės apsaugos ir darbo ministras :
Kokiomis konkrečiai priemonėmis sieksite savo užmojo įgyvendinimo?
Siekiama dviem kryptimis. Pirmiausia - šeimos prestižas. Šeima yra vertybė, kurią turime skatinti. Net elementari pagarba šeimai prisidės prie gimstamumo skatinimo. Turime ir ekonominių priemonių, bet ne visas jas šiandien galima įgyvendinti. Šiuo metu motinoms sudaryta galimybė dvejus metus auginti vaiką ir už tai gauti finansinę valstybės paramą. Taip pat parama koncentruojama konkrečiai į vaikus. Pavyzdžiui, vaikus globojančioms šeimynoms nuo sausio 1 d. numatyta dvigubai didesnė parama nei iki šiol. Globos laikotarpiu vienam vaikui nuo šių metų pradžios skiriama 1040 Lt per mėnesį. Šia priemone skatiname šeimynų kūrimąsi, kad vaikų globos namuose augantys vaikai pajustų bent dalinę šeimos šilumą ir globėjų rūpestį. Šeimyna - tarpinė grandis tarp vaikų globos namų ir šeimos. Kitas mūsų tikslas - pačių šeimų skatinimas, bet šiuo sunkmečiu dar tik vertiname galimybes jas paremti.
Kaip Jūsų kalbos derinasi su vaiko pinigų išmokų nutraukimu nuo šių metų sausio 1 dienos toms darnioms, vidutines pajamas uždirbančioms šeimoms, kurios demografinę rodyklę ir turėtų kelti į viršų?
Patikslinsiu, kad kalbame apie šeimas, kurios gyvena turtingiau nei kitos, o vadinamųjų vaiko pinigų gavėjų rato susiaurinimas niekaip nepadarys įtakos silpniausiems mūsų visuomenės nariams ir ta parama išliks tokia pati, kokia ir buvo. Atsižvelgiant į tai, kad per ekonominę krizę nepalyginti labiau nukentėjo kitos gyvenimo sferos (įvairūs suvaržymai vertintini daugiau nei 2 mlrd. litų), tas 15 proc. gavėjų rato susiaurinimas neatrodo drastiškas. Juk vadinamųjų vaiko pinigų neteks turtingesnis gyventojų sluoksnis. Juolab kad tai yra laikina priemonė.
Kaip stiprinsite visuomenės pagarba šeimai? Gal turite priemonių planą?
Neįsivaizduoju, kaip tokį planą galima būtų sukurpti. Užsakyti viešųjų ryšių kampanijas ar kitas priemones? Juk viskas priklauso pirmiausia nuo kiekvieno iš mūsų. Tikiuosi, kad ir „Vakarų ekspresas“ skatins tą pagarbą šeimai, parodydamas sektinus pavyzdžius. Mes iš savo pusės formuojame tendenciją, kad darnioms šeimos būtų skiriama didesnė parama. Neabejoju, kad bendromis jėgomis tai ir padarysime.
Išgirdo gerą žinią
Algimantas RAMONAS, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas :
Ministro išsakyti ketinimai man buvo gera žinia. Naujoji valdžia tik pradėjo savo darbą, todėl nereikėtų jo žodžių vertinti tiesiogiai. Jis nusakė kryptį ir siekiamybes, tikiu, kad jos bus pagrįstos darbais. Dėl finansinių išmokų ir paramų - manau, jog per daug metų turėjome įprotį būti išlaikomi valstybės. Išlaikytinių mentalitetą reikėtų patiems keisti. Ministro kalboje buvo retorikos, neišvardinta, kas ketinama daryti. Kita vertus, kiekvienam reikėtų pagalvoti, o ką aš pats šiandien galiu padaryti, kad visuomenės pagarba šeimai stiprėtų?
„Skamba nerimtai“
Prof. Romas LAZUTKA, Socialinių tyrimų instituto tarybos pirmininkas :
Galiu tik sveikinti ministrą už optimizmą ir norą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje demografijos šuolis aukštyn yra tiesiog neįmanomas. Rimčiau R. J. Dagio kalbos skambėtų, jeigu jis būtų išvardinęs darbus, kuriuos atliktų savo kadencijos metu ir būtų pagrindęs juos skaičiais. Vaiko pinigų išmokų nutraukimas buvo didžiulė naujosios valdžios klaida ir dar didesnė ji tapo, kai pasigirdo kalbų, esą tie 50 Lt per mėnesį kai kurioms šeimoms buvo nereikšminga suma. Kodėl valdžia šių išmokų nepadarė ar nedaro reikšmingomis? Kai per keletą pastarųjų metų kainų indeksas šoko aukštyn ne vieną kartą, išmokos liko tos pačios, o dabar jos iš viso bus nutrauktos esą turtingoms šeimoms. Kodėl tuomet yra mokamos pensijos milijonieriams? Lietuvoje gyvena ir turtingų pensininkų. Seimas šios alternatyvos net nesvarstė.
Kodėl šalį paliko masės jaunų žmonių, kurie dabar gimdo vaikus užsienyje? Dauguma emigravo ne norėdami geriau, bet kad Lietuvoje iš viso liko be darbo.
Socialiniai tyrimai rodo, kad lietuviai savo šalyje jaučiasi nesaugūs, valstybė saugumo jiems negarantuoja. Remiantis gimstamumo koeficientu, paskaičiuota, jog kiekviena lietuvė per savo gyvenimą pagimdo 1,3 vaiko, prancūzė ir švedė - po 2. Šios šalys daug metų vykdė socialinę politiką ir ten, kitaip nei Lietuvoje, darbdaviai nebando atsikratyti moterimis, galinčiomis dirbti nepilną darbo dieną, nes namuose jų laukia mažyliai. Kiek tokių moterų yra Lietuvoje? Giriamasi, kad dabar motinoms suteikiama galimybė vaikus auginti net dvejus metus, o kaip su diskriminacija? Ar pasidomėta, kiek jaunų, būsimų mamų, savo darbdaviams prasitarusios apie planuojamą nėštumą, neteko darbo vietos, arba kiek dėl šios priežasties jų dar neteks?
Vaida Jutkonė
