Kodėl aukso gysla? Panagrinėkime keletą atvejų, kurie patvirtina, kad ilgapirščių laimikis nuo kelių šimtų eurų gali siekti net kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Įspūdinga suma
Dar šių metų sausio pradžioje apvogta Švėkšnos bažnyčios klebonija. Policijos departamentas iš pradžių paskelbė, kad pavogta per 11 tūkstančių eurų grynųjų, tačiau vėliau pasirodė kita informacija – tebuvę keli šimtai eurų.
Į klebonijos pastatą vagys pateko išdaužę sandėliuko lango stiklą bei išpjovę viduje buvusio seifo duris. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet dar iki šiandien nusikaltėliai nėra nustatyti.
Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios kunigas Saulius Katkus net ir prabėgus beveik dviem savaitėms po įvykio buvo nekalbus: „Nerado (vagių – aut. past.). Nežinau, ką reikėtų daryti su žmonių suaukotais pinigais. Sunku pasakyti. Nenoriu apie tai kalbėti.“
Kur kas didesniu laimikiu gali džiaugtis sausio 16-sios naktį Ignalinos rajone padirbėję vagys. Policijos departamentas pranešė, kad Dūkšte, iš klebonijos pastato, atstūmus plastikinį langą, pavogta apie 25 tūkst. eurų.
Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapijos kunigas Sigitas Grigas tv3.lt tik patvirtino, kad pavogtos žmonių aukos ir suma yra dar tikslinama: „Pavogtos net trijų parapijų aukos. Nieko negaliu komentuoti. Esu šokiruotas.“
Meldžiasi, kad vagys ateitų į protą
Nors dar karštų vagysčių epicentre atsidūrusių bažnyčių kunigai nesutiko pasikalbėti apie tai, ką reikią daryti, jog ateityje pavyktų išvengti tokių nuostolių, bet apie tai prabilo prieš kiek daugiau nei metus nukentėjusios Priekulės bažnyčios klebonas.
Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas Viktoras Ačas iki šiol pamena, kas nutiko tą 2016-ųjų gruodžio 20-ąją. Tąkart įsibrovę vagys pavogė beveik 3 tūkst. eurų, kurie buvo skirti bažnyčios remonto darbams. „Ką aš galiu pasakyti, vagys taip ir nebuvo surasti. Buvo pradėtas tyrimas, bet nieko nerado. Ką reikėtų daryti, kad ateityje išvengti tokių vagysčių? Žmonių sąmonę reikia keisti. Žmones pačius iš vidaus reikia keisti. Išorinėmis apsaugos priemonėmis to nesuvaldysi. Aišku, kažkiek kaimynai gali prižiūrėti. Bet nesuprasi, kas žmogaus galvoje dedasi ir nuo to visada neapsisaugosi.
Saugi kaimynystė šiuo atveju yra neefektyvi. Ta signalizacija gal kažkiek ir padėtų. Bet kas vagia, tie žino, kaip ją nukenksminti. Tad dideles sumas turėtų laikyti banko sąskaitose. Bet mažuose miesteliuose nėra bankų skyrių, nenuvažiuosi po kiekvienos rinkliavos į banką. Uždelsia, galvoja, kad nieko nenutiks, o vagys tik to ir laukia“, - pasakojo V. Ačas.
Priekulės klebonas pripažino, kad po įvykdytos vagystės pradėjo vežti žmonių suaukotus pinigus į banką: „Ir nebereikia sukti galvos. Nelaikau prie savęs ar bažnyčioje grynųjų pinigų. Bet sutinku, kad kai kuriems kunigams reikia važiuoti po keliasdešimt kilometrų, tad tai sukelia problemų.“
Anot V. Ačo, Priekulės bendruomenė buvo sukrėsta, mat per vagystę netekome apie 10 proc. parapijos metų biudžeto. Bet piktu žodžiu, net ir tokioje situacijoje, ilgapirščių klebonas tikino neminintis: „Meldžiamės, kad Dievas vagims protą apšviestų. Kad neklaidžiotų savo gyvenime tokiuose dalykuose. O ką daugiau galime padaryti? Reikia padėti tokiems žmonėms. Žinoma, kad jiems reikia pagalbos. Tad apsiribojame malda.“
Būsimų pokyčių neatskleidžia
Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė Živilė Peluritienė tikino, kad bažnyčioje nutinka įvairių atvejų:
„Būna ir vagysčių, ir gaisrų, ir kitų nelaimių. Bet galiu užtikrinti, kad Vilniaus arkivyskupija siekia užkirsti kelią tokiems dalykams. Kalbant apie vagystes, svarstome, kokių imtis priemonių. Paskutinis įvykis yra labai skaudus.“
Bet kokių priemonių ketinama imtis, Ž. Peluritienė neatskleidė. Tik pridūrė, kad tikisi, jog tos priemonės atsispindės realybėje ir daugiau tokių vagysčių iš bažnyčių nebebus.
