Išsivysčiusiose pasaulio šalyse veikia vieši virkštelės kraujo bankai, kuriuose užšaldomas ir laikomas nukirptų kūdikių virkštelių kraujas – jame esančias kamienines ląsteles prireikus galima naudoti kraujo ligoms gydyti. Privačių bankų atstovai tikina, kad taip galima išgydyti ir daugiau ligų, pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių.
Lietuvoje veikiančio vienintelio privataus banko atstovai sako, kad šaliai būtų naudinga turėti viešą banką – nors valstybei tai kainuotų didžiules sumas pinigų, ateityje tai atsipirktų. Be to, jau dabar, jei Lietuvos pacientams reikia virkštelės kraujo iš pasaulinio registro, tai valstybei kainuoja.
Virkštelės kraujas – tik vienas iš būdų išgauti kamieninėms ląstelėms. Apskritai kalbant, mažai kas abejoja, kad kamieninės ląstelės, turinčios savybę virsti bet kuria kita organizmo ląstele ir atstatyti pažeistus audinius – ateities medicina, tačiau jų panaudojimo galimybės priklausys nuo to, kaip toliau vystysis technologijos.
Į saugyklą vežamas iškart po gimdymo surinktas virkštelės kraujas ir motinos kraujo mėginys. Patikrinamas sterilumas, įvertinamas ląstelių gyvybingumas, ir tik tada saugomas, kol jo prireiks konkrečiam privačiam asmeniui ar jo giminaičiams. Procedūra kainuoja per tris tūkstančius litų, o laikymas – kasmet beveik septynis šimtus litų.
Komercinio kamieninių ląstelių banko atstovai teigia, kad Lietuvoje galėtų atsirasti viešas virkštelės kraujo bankas, kuriame bambagysles ne privatiems tikslams aukotų žmonės – tokie veikia turtingesnėse šalyse. Arba dar tikslingiau – mišraus pobūdžio, kad toje pačioje laboratorijoje būtų galima apdoroti ir privačius, ir viešus mėginius.
Laboratorijos išlaidos – didžiulės
Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius įsitikinęs, kad viešo banko Lietuvoje nereikia, o reikėtų nebent tokiu atveju, jeigu kraujo vėžiu sergančiam recipientui nepavyktų rasti donoro tarp žmonių, kurie įrašyti į pasaulinį giminingų donorų registrą.
„Mes atlikome Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų donorų paieškų analizę ir aptikome, kad donorą savo pacientui mes randame daugiau negu 90 procentų atvejų“, – sako L. Griškevičius.
Be to, tam, kad toks bankas būtų veiksmingas, reikia sukaupti minimalų kiekį virkštelių – o tai būtų tūkstančiai. Išlaikymas – labai brangus. Panašiai kalba ir Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėja Aušra Armonavičienė.
„Tai nėra tokia paslauga, kuri būtų iš tikrųjų būtina didžiajai žmonių daliai. Be to, tai nėra pigi paslauga, kaip rodo paskaičiavimai. Galbūt būtų tikslinga kalbėti, sakykime, apie Baltijos šalių banką. Bet steigiant tokią įstaigą, būtini paskaičiavimai. Tai yra nedidelė šalis, populiacija nedidelė“, – teigia A. Armonavičienė.
Viena iš šalių, kur sėkmingai veikia viešas virkštelės kraujo bankas, yra Švedija. Jo vadovas, Gotenburgo universiteto pediatrinės imunologijos profesorius Andersas Fasthas sako, kad aukoti kūdikių virkšteles viešam naudojimui čia pasiryžę apie 95 procentai mamų. Jo įsitikinimu, mažai šaliai – kaip Lietuva – iš tiesų neverta turėti viešą banką.
„Jei kalbėtume apie viešus bankus – laikantis visų reikalavimų, surinkti vienos virkštelės kraują kainuoja beveik septynis tūkstančius litų. Gal personalo sąnaudos Lietuvoje būtų mažesnės, bet laboratorijos išlaidos – didžiulės. Audinių tipavimas irgi labai brangus. Jei Lietuva turėtų labai specifinę populiaciją, ir pacientams būtų sunku gauti donorų iš pasaulinio registro, gal tada ir reikėtų svarstyti, bet dabar jums turėtų užtekti to, kas pasiekiama kitose šalyse. Jums greičiausiai nereikėtų nei viešo, nei privataus virkštelės kraujo banko. Komerciniams bankams tiesiog svarbus pelnas, o tikimybė, kad prireiks panaudoti tai, kas saugoma, yra labai maža“, – tikina A. Fasthas.
Jis priduria, kad jei privatūs bankai suinteresuoti, kad atsirastų vieši – tai nebent tam, kad susikombinuotų ir gautų papildomų pinigų iš Vyriausybės.
Gydo tik kraujo ligas?
Diskusijos ir nesutarimai dėl komercinių bankų Europoje netyla jau kurį laiką. Labiausiai nesutariama dėl to, ką virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis iš tiesų galima gydyti. Lietuvoje pagal įstatymus mėginiai gali būti naudojami tik kraujo ligoms gydyti. Tačiau Adas Darinskas, privataus kamieninių ląstelių banko atstovas, sako, kad galimybės – kur kas platesnės.
„Jau paskutinius penkerius metus virkštelės kraujas naudojamas klinikiniuose tyrimuose, kurie yra susiję su neurodegeneracinių ligų arba neurotrauminių ligų gydimu, tarkim, cerebrinio paralyžiaus, Parkinsono ligos.
Kaune gyvenančios Astos Kutkienės dukrelė serga cerebriniu paralyžiumi. Jai – pasakoja mama – greit bus suleistos iš neseniai gimusio brolio virkštelės kraujo paimtos kamieninės ląstelės.
„Mes pirmą injekciją atlikome Maskvoje. Dabar brolio kraujas yra saugomas ir mes planuojame jį panaudoti antrajai injekcijai. O tas pirmas kraujas buvo iš visiškai svetimo žmogaus. Aišku, jaučiamas pagerėjimas, mergaitė tapo daug aktyvesnė, labiau išreiškia savo emocijas“, – pasakoja moteris.
A. Kuktienė sako iš pažįstamų išgirdusi, kad privačioje klinikoje Maskvoje taip gydęsis vaikas iš nejudančio tapo savarankiškai vaikštančiu.
A. Kuktienės dukrelei rekomenduojama injekcijas atlikti kas tris mėnesius, o vienos kaina – apie penkiolika tūkstančių litų.
Tuo metu L. Griškevičius teigia, kad ligų, kurias galima gydyti virkštelės ląstelėmis su dabartinėmis medicinos galimybėmis, spektras, iš tikrųjų yra siauras.
„Kraujodaros kamieninės ląstelės yra naudojamos tik kai kurioms ligoms gydyti“, – teigia L. Griškevičius.
Tas spektras, anot gydytojo, apsiriboja kraujo ligomis.
Geriau donoro kraujas?
Prieštaravimų yra ir susijusių su tuo, kieno virkštelės kraujas efektyvesnis. Privačių bankų puslapiuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse skelbiama, kad tikimybė išsigydyti ligas, taip pat ir kraujo, 50 procentų didesnė, jei naudoji savo ar giminaičių virkštelės kamienines ląsteles – todėl geriausia saugoti jas privačiai. Profesorius L. Griškevičius teigia priešingai.
„Jeigu mes kalbame apie vaikus, kraujo ligos, kurias reikia gydyti, yra gydoma transplantacija iš negiminingo donoro: iš brolio, sesers ar negiminingo žmogaus. Transplantacija iš savęs neveikia. Yra tik kai kurios ligos, kada reikia daryti transplantaciją savo kraujodaros kamieninėmis ląstelėmis. Bet net tokiais atvejais gydytojai gali iš pačio paciento surinkti tas kamienines ląsteles tada, kai jos yra reikalingos. Tai kokia prasmė yra laikyti kažkokias ląsteles užšaldytas ir tada jas naudoti? – klausia profesorius.
Tuo metu A. Fasthas, profesorius, visuomenInio banko Švedijoje atstovas paaiškina, kodėl būti donorais labiau tinka svetimi žmonės.
„Tarkim, persodinus inkstą ar širdį, gali nutikti, kad organizmas juos atmes. Jei persodinami kaulų čiulpai arba įšvirkščiamas virkštelės kraujas, prieš tai paciento imuninė sistema sutrikdoma vaistais. Tačiau iš kito donoro imuninės sistemos gaunate baltąsias ląsteles. Taigi donoras gali pacientą atpažinti kaip svetimą ir bandyti sugriauti ar atmesti. Todėl reikia, kad būtų labai artimas ryšys tarp donoro ir paciento, kalbant apie audinių tipavimą. Tuomet transplantas veiks.
Tačiau mažo skirtumo gana, kad leukemijos ląstelės būtų atmestos. O jei paimsit iš savo kraujo, nebus jokio leukemijos ląstelių atmetimo. Dar vienas dalykas – juk transplantacija atliekama ir tada, kai pacientas serga genetiškai paveldimomis ligomis. Tuomet tikrai negalima naudoti savo virkštelės kraujo, nes jame taip pat yra liga“, – paaiškina A. Fasthas.
Gydymo kamieninėmis ląstelėm metodas nėra patvirtintas
Kai kuriose šalyse – Italijoje, Kinijoje – komerciniai bankai uždraustI. Švedijoje jiems negalima reklamuotis. Ispanijoje, po to, kai princesės kūdikio kraujas išsaugotas privačiame banke, priimtas įstatymas, pagal kurį privatūs bankai turi atidaryti savo registrus viešai donorų paieškai.
Gana neigiamą požiūrį į privačius bankus dar prieš aštuonerius metus rekomendacijose išsakė ir Europos Komisija. Remdamasi jos išvadomis, Sveikatos apsaugos ministerija komentuoja, kad vien tai, jog bankai privatūs, reiškia, kad paslauga nėra prieinama plačiajai visuomenei. Be to, esą neaišku, kiek laiko saugomos ląstelės nepraranda efektyvumo. A. Armonavičienė, Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vedėja sako, kad ir pats gydymo kamieninėm ląstelėm metodas nėra patvirtintas.
„Kol kas dar tikrai nėra patvirtinta, kad kamieninės ląstelės gali būti šiuo metu naudojamos gydymui“, – teigia A. Armonavičienė.
„Ląstelės ir vaistai yra du skirtingi dalykai. Dabar farmacininkai nori ląsteles reguliuoti kaip vaistus. Tai yra neįmanoma. Dabar ląstelių technologijos yra tiesiog technologijos. Dabar tas procesas yra nuolat tobulinamas. Mes nepradėsime kiekvienos technologijos pakitimą reguliuoti pagal tą prizmę, kuri yra daroma vaistams. Leiskite paklausti, ar su kraujo perpilimu yra padarytas nors vienas klinikinis tyrimas? – sako A. Darinskas, biomedicinos mokslų daktaras, privataus kamieninių ląstelių banko atstovas.
Romoje vykusiame Europos kovos su vėžiu partnerystės forume Lietuvos radijo apie viešus ir privačius virkštelės kraujo bankus paklaustas sveikatos komisaras Johnas Dalli pakartojo prieš aštuonerius metus nustatytus reikalavimus. Anot jo, Komisija ir toliau subsidijuos kamieninių ląstelių tyrimus, kad nežinomybės būtų mažiau.
„Komisija jau turi konkrečias direktyvas ir reglamentavimą dėl bet kokių ląstelių ar kitų organų laikymo ar surinkimo. Visos sąlygos ir kaip juos naudoti yra išdėstytos labai konkrečiai. Gydymas kamieninėmis ląstelėmis – besivystantis mokslas, ir aš pats jo tyrimams labai atviras. Kaip žinote, tyrimų biudžetuose subsidijuojami ir kamieninių ląstelių tyrimai, taip pat ir ateityje tokios subsidijos bus skiriamos“, – tvirtina J. Dalli.
Nežinomybės Europoje būta ir kalbant apie patį metodą išgaunant kamienines ląsteles – ar anksti nukerpant virkštelę, kūdikis nepraranda reikalingo kraujo. Vieni tai vadina mitu, kiti – taip pat ir A. Fasthas iš Švedijos – tik dar vienu dalyku, apie kurį kol kas nepakankamai žinom.
„Švedijoj pernai buvo paskelbtas tyrimas, kuris parodė, kad vaikų organizmai, kurių virkštelė nukirpta anksti, turėjo mažiau geležies, kai jiems buvo keturi mėnesiai. Ar tas mažesnis geležies kiekis turi kokios nors reikšmės, mes nežinom. Reikėtų ištirti, kas su tais vaikais nutinka, kai jiems treji ar penkeri metai.
Geležis svarbi smegenų vystymuisi, ne tik kraujui, todėl diskusija Švedijoje ir prasidėjo. Bet Prancūzijoje ir Vokietijoje virkštelė beveik iškart po gimimo nupjaunama jau 50–60 metų. Ir neatrodo, kad vokiečiams ar prancūzams tai būtų pakenkę. Juk negalim sakyti, kad ekonominė krizė kilo todėl, kad žmonės kvaili, nes jiems anksti nukirptos virkštelės – nors moksliniuose sluoksniuose buvo ir tokia diskusija. Ne viešai, žinoma, bet tarp mokslininkų“, – pasakoja A. Fasthas.
Tyrimų daugiau reikia visose su kamieninėm ląstelėm susijusiose srityse, pritaria pašnekovai. Ir kas žino, gal po kelių dešimtmečių iš virkštelės kraujo bus galima išauginti širdį?
„Yra teigiama, kad virkštelinio kraujo kamieninės ląstelės gali virsti ne tik kraujo gamybos ląstelėmis, bet ir ląstelėmis, iš kurių randasi ir kiti audiniai, pavyzdžiui, oda ar raumenys. Todėl jos teoriškai galėtų būti panaudotos kitiems audiniams kurti, jei tuo metu bus tinkamos technologijos ir jei medicina bus įrodžiusi, kad tokius audinius bus galima panaudoti gydymui.
Šiuo metu tokių įrodymų nėra. Ar tokios technologijos bus po 50 ar po 100 metų, sunku pasakyti. Bet reikia nepamiršti, kad medicina sparčiai vystosi ir paties suaugusio asmens kamieninės ląstelės galės būti panaudotos įvairiems audiniams ir organams atkurti. Ir kuri iš šių technologijų bus pranašesnė ir geresnė, parodys tik laikas“, – sako L. Griškevičius, Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas.
Živilė KROPAITĖ