Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) duomenimis, 2024–2026 m. užfiksuoti 2 234 galimi vaikų smurto prieš kitus vaikus ir suaugusiuosius atvejai.
VVTAĮT direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad nors per pastaruosius dvejus metus smurtaujančių vaikų skaičius sumažėjo beveik 20 proc., visuomenę vis dar pasiekia itin skaudūs smurto tarp vaikų atvejai.
Pasak jos, vaiko smurtinis elgesys gali būti ženklas, kad jam pačiam reikia pagalbos – galbūt jis patiria smurtą, patyčias ar pažeminimą, o galbūt sudėtinga situacija yra susiklosčiusi šeimoje.
„Vaiko smurtinis elgesys yra labai aiški žinutė suaugusiajam: „Man yra blogai.“ Galbūt vaikas patiria smurtą, patyčias ir pažeminimus. Galbūt namuose yra sudėtinga situacija ir visai šeimai reikia pagalbos“, – ketvirtadienį konferencijoje „Smurtaujančio vaiko portretas: ką padarėme, kad vaikai elgiasi netinkamai?“ teigė I. Skuodienė.
Ji ragino tėvus atkreipti dėmesį į pirmuosius vaikų elgesio pokyčius, skirti jiems daugiau dėmesio ir stengtis išsiaiškinti, kas slypi už netinkamo elgesio.
„Tėvai tikrai turėtų skirti vaikui dėmesio, būti šalia, išklausyti, išgirsti, pakalbinti. Mokytojai turėtų ne tik siekti sudrausminti, bet ir paklausti: kas vyksta, kas atsitiko?“ – sakė tarnybos vadovė.
I. Skuodienė pabrėžė, kad suprasti vaiko elgesio priežastis nereiškia pateisinti smurtą – nukentėjęs vaikas turi būti apsaugotas, o smurtavęs privalo prisiimti atsakomybę.
Agresija gali slėpti užslopintas emocijas
Vaikų ir paauglių psichologė, organizacijos „Savanoriai vaikams“ iniciatyvos „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė atkreipė dėmesį, kad agresyviai besielgiantys vaikai nebūtinai yra socialiai atstumti ar stokojantys bendravimo įgūdžių. Agresiją ir patyčias gali pasitelkti ir populiarūs, bendraamžių mėgstami, aukštą socialinį statusą turintys vaikai.
Psichologės teigimu, vaikų agresija gali kilti dėl ankstyvųjų patirčių, nesaugumo jausmo ar slopinamų emocijų. Vaikai kartais bijo parodyti pyktį suaugusiesiems, nes baiminasi sulaukti dar didesnio jų pykčio arba prarasti tėvų meilę.
„Kai vaikai slopina savo jausmus, neturi galimybių saugiai jų parodyti ir išreikšti, tie užslopinti jausmai niekur nedingsta. Vėliau jie virsta sudėtingesniu elgesiu – impulsyvumu ar agresija“, – aiškino I. Šuipė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad agresyvus elgesys gali būti būdas apsisaugoti nuo savo pažeidžiamumo ir sunkių išgyvenimų.
„Labai dažnai reikia pamatyti, kad agresiją vaikai naudoja kaip gynybos būdą: taip jie bando paslėpti savo pažeidžiamumą, gėdą ir sunkius jausmus, kurių ne visada gali parodyti. Tada tampu agresyvus, piktas, kurio kiti bijo. Taip apsaugau savo vidinį trapumą, nesaugumą ir gėdą“, – kalbėjo psichologė.
I. Šuipė pabrėžė, kad svarbu atskirti ir skirtingas vaikų tarpusavio agresijos formas. Pasak jos, smurtauti gali tiek aukštesnį statusą turintys vaikai, žeminantys socialiai atstumtus bendraamžius, tiek lygiaverčiai vaikai, konkuruojantys dėl lyderystės ar populiarumo.
Todėl pagalba, anot psichologės, turi būti pritaikyta konkrečiai situacijai: vienais atvejais svarbu mažinti nukentėjusio vaiko atskirtį, kitais – padėti spręsti konfliktus ar suteikti agresyviai besielgiančiam vaikui galimybę savo lyderystę išreikšti pozityviai.
Seksualiai žalingas elgesys gali signalizuoti apie patirtą smurtą
VTAĮT Specializuotos pagalbos skyriaus psichologė Vilma Paliaukienė atkreipė dėmesį į seksualiai žalingą vaikų elgesį, kuris gali kelti pavojų tiek pačiam vaikui, tiek aplinkiniams.
Pasak jos, už tokio elgesio gali slypėti bejėgiškumas, saugumo ar svarbumo poreikis, kurie nėra patenkinti.
„Dažnai tai kalba apie bejėgystę, saugumo poreikį, svarbumo poreikį, kurie yra neatliepti. Vaikas prisitaiko prie pasaulio tokiomis sudėtingomis, destruktyviomis formomis, o mes matome tik tą elgesį ir kartais savo reakcijomis jį atstumiame, dar labiau nepatenkindami jo poreikių“, – kalbėjo V. Paliaukienė.
Psichologė pabrėžė, kad seksualinį smurtą gali patirti net labai maži, dvejų ar trejų metų vaikai. Tokiais atvejais svarbu atskirti natūralų kūno pažinimą nuo elgesio, kuris gali kilti dėl patirtos žalos.
„Suaugusiesiems sunku patikėti, kad vaikas, būdamas toks mažas – dvejų, trejų metų ar net dar mažesnis, – gali patirti seksualinį smurtą. Taigi svarbiausia žinoti, kad ir labai maži vaikai gali nukentėti nuo seksualinio smurto“, – sakė ji.
Anot V. Paliaukienės, pastebėjus neįprastą seksualinio pobūdžio vaikų elgesį svarbu pasikalbėti ir išsiaiškinti, ką jie žaidžia.
„Kartais jis gali pasakyti: „Čia yra linksmas žaidimas“, bet pradėjęs pasakoti paaiškėja, kad tą žaidimą jis žaidžia su suaugusiu žmogumi ir atkartoja jį darželyje“, – pasakojo psichologė.
Jos teigimu, įtarus seksualinį smurtą svarbu netylėti ir pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai arba policijai.
Psichologės pateikiamais duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikai sudaro apie 16–18 proc. visų vaikų, kurie į Specializuotos pagalbos skyrių atvyksta dėl įtariamo seksualinio smurto arba patys seksualiai žalingai elgiasi su kitais.
Ji taip pat pažymėjo, kad vaikai iš pradžių patirtus seksualinio pobūdžio veiksmus gali suvokti kaip žaidimą ar pramogą, todėl trauminės reakcijos iš karto gali ir nesimatyti.
Daugiau dėmesio smurto tarp nepilnamečių problemai skiriama po įvykio Marijampolės Poezijos parke liepą, kai buvo sumušta nepilnametė.
Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusiai merginai buvo suduota keliolika smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Šalia buvę asmenys konfliktą stebėjo ir filmavo, o vaizdo įrašas su smurtiniais vaizdais tą patį vakarą išplito socialiniuose tinkluose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



