Rusiški dronai į Lietuvą skrido liepos mėnesį, ir nors dabar dėl jų ramu, problema niekur nedingo. Gynyba nuo jų pakelta į aukščiausią lygį – buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba. Pirmą kartą į ją atvyksto naujoji premjerė bei Seimo pirmininkas.
Opi problema
Konservatoriai jau kurį laiką siūlo pastatyti vadinamąją dronų sieną – ir nors dabar jie jau opozicijoje, šiandien ant valstybės vadovų stalo nugulė kitas pasiūlymas.
„Sieksime finansavimo iš ES, taip pat dotacijų pavidalu, o ne paskolų – ypač ne nacionalinių paskolų pavidalu, nes tai yra bendro pasienio apsauga“, – sako D. Šakalienė.
Pinigų reikia nemažai – kariuomenė jau anksčiau paskaičiavo, kad apsaugai nuo dronų reikia bent pusės mlrd. eurų.
„Artimiausiomis savaitėmis vyks papildomi pokalbiai su Europos Komisija, nes ji mato tai kaip prioritetą. Aišku, Europos Komisijos prioritetai nėra tokie greiti kaip kai kurie mūsų nacionaliniai sprendimai. Bet, suprantu, artimiausiu metu turėsime papildomų pokalbių ir iš to matysime, kaip galime tikėtis papildomos pagalbos“, – dalijasi D. Šakalienė.
Jei Briuselis pinigų sienos apsaugai neskirs, teks pusės mlrd. ieškoti savo biudžete. Ministrė sako, kad jei reikės – pinigai bus rasti, o dronų siena atsiras.
„Efektas būtų toks, kad mes gebėtume identifikuoti žemai skraidančius objektus ir juos neutralizuoti“, – sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Realistiški pažadai
Kariuomenės vadas atviras – Lietuvos gyventojai neturėtų tikėtis, kad už pusę mlrd. eurų nupirkus įrangos, visas pasienis bus apsaugotas.
„Noriu šiek tiek visuomenę nuraminti, ar bent jau tuos lūkesčius kiek sumažinti – kaip ir visos NATO bei kitos šalys, mes šiuo metu nesame pajėgūs užtikrinti 100 proc. apsaugos. Tai reikia priimti natūraliai, nes tam reikėtų visai kitokio finansavimo – kalbėtume apie 10 proc. nuo BVP ar panašiai. Lūkesčių valdymas yra labai svarbus“, – teigia R. Vaikšnoras.
Kitaip tariant, kariai apsaugotų tik tam tikrus pasienio ruožus. Kiek plačiai – nedetalizuojama. Tačiau nuspręsta, kad į oro gynybos sistemą turi būti integruoti ir pasieniečiai, ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.
„VST padaliniai turi būti tinkamai aprūpinti – turėti galimybę neutralizuoti tiek bepiločius orlaivius, tiek galimas atakas kitomis priemonėmis“, – pasakoja Prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
VST pareigūnai saugo strateginius objektus – tarp jų ir oro uostus, kurie vis dažniau priversti stabdyti darbą dėl pasirodančių dronų. Pareigūnams keliama užduotis, kad tokie atvejai būtų užkardyti.
„Reikia sustiprinti jų kinetinius pajėgumus – ne vien elektroninėmis kovos priemonėmis, bet ir šaunamaisiais ginklais ar net stambaus kalibro patrankėlėmis“, – sako D. Matulionis.
Šiuo metu analizuojama ir skaičiuojama, kiek ir kokių priemonių papildomai reikia nupirkti pasieniečiams bei VST pareigūnams.
„Dabar tikrai negalime to pasakyti – turime susėsti ir įsivertinti, kiek iš to yra efektyvu. Bet, aišku, turbūt visi supranta, kad kalbame ne apie 5 mlrd. eurų“, – sako D. Šakalienė.
Dronai ramybės neduoda ne tik Lietuvai ar kaimynams prie Rusijos – nors tai ne „Geranos“ ar „Shahedai“, bet kitokio tipo dronai pradėjo trikdyti ir kitų Europos šalių oro uostų darbą.
„Nemažai NATO šalių parodė solidarumą ir pasižadėjo perdislokuoti į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis papildomus pajėgumus, kad padėtų tvarkytis su šia grėsme. Tikimės konkrečios paramos iš Vokietijos“, – dalijasi R. Vaikšnoras.
Dovilė Šakalienė žada, kad jau artimiausiomis savaitėmis bus pasirašytos pirmosios sutartys dėl anksčiau suplanuotų radarų, akustinių sensorių ir tam tikrų antidroninių priemonių įsigijimo.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
