Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Vytenis Juozas Deimantas ir Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Ar šeimos paketas gali paskatinti gimstamumą?
Kalbant apie valstybės paramą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė nemažą, beveik 770 milijonų eurų vertės priemonių paketą. Kaip jūs tai vertintumėte ir ar tai gali padėti ateityje paskatinti gimstamumą?
V. J. Deimantas: Pirmiausia gal norėčiau pasakyti, kad tai apskritai didelis, platus paketas, skirtas šeimoms. Greičiausiai ambicija yra padėti pačioms šeimoms ir apimti ne vien gimstamumo klausimą, bet ir daug kitų klausimų. Šeimos politikos strategavimas yra iš principo sveikintinas procesas.
Šiais metais atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje egzistuoja virš 120 šeimos politikos priemonių ir pusė jų jau priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tačiau kai kuriais atvejais nebuvo iki galo aišku, ką tos priemonės iš tiesų siekia pakeisti, kaip jos sąveikauja.
Iš viešojo administravimo, politikos formavimo pusės tikrai svarbu judėti į priekį ir bandyti suprasti, ką tos egzistuojančios priemonės siekia padaryti, kaip jos gali geriau tai padaryti ir kaip jos galėtų sumažinti kaštus valstybiniame sektoriuje.
Bet kalbant apie šeimas, yra keletas įdomesnių ir tikrai sveikintinų priemonių. Pavyzdžiui, vaikų priežiūra – darželiai, lopšeliai, kurie dažnai būna kritiniai veiksniai šeimoms sprendžiant, ar susilaukti papildomo vaiko, ar motina gali vėl grįžti į darbą.
Kita vertus, yra priemonių, kurios kur kas mažiau susijusios su gimstamumu, pavyzdžiui, nemokamas maitinimas. Bet jokiu būdu tai nereiškia, kad jeigu priemonė nėra skirta gimstamumui, ji kažkokiu būdu yra netinkama šeimoms, nes mes kalbame apie platesnį kontekstą.
Tik gal kviesčiau mąstyti, kaip šios priemonės vis dėlto prisideda prie tų problemų, trukdžių ir barjerų, kurie neleidžia žmonėms susilaukti pirmo ar papildomo vaiko, sprendimo. Žinome iš 2006 ir 2021 metų tyrimų, taip pat vertinsime ir šiais metais renkamų gimstamumo ir šeimos tyrimo duomenų įverčius, kad Lietuvoje tiek vyrai, tiek moterys vis dar nori turėti vaikų.
Tas vidurkis daugiau ar mažiau išliko stabilus. Kažkas vyksta, kad šis lūkestis yra neįgyvendinamas. Ir tokios priemonės, apie kurias mes kalbame, tiek iš šeimos paketo, tiek anksčiau minėtų buvusių vyriausybių priemonių, turėtų iš tiesų kaip skalpelis atrasti būdą išpjauti tą trukdį šeimoms susilaukti papildomo vaiko.
Kaip jūs vertintumėte būtent šį paketą?
Z. Tomilinienė: Tai gerai. Kuo daugiau priemonių šeimų situacijai Lietuvoje gerinti, tuo geriau. Kaip jau minėjau, tos išmokos moterims, kurios neturi stažo, vaiko pinigų didinimas, galimybė samdyti auklę ir gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį jos atlyginimo, visos tokios priemonės labai sveikintinos.
Manau, kad Lietuva pasaulio kontekste tikrai turi labai geras motinystės ir tėvystės sąlygas. Ir tėvai išeina vaiko priežiūros atostogų, pasiskaičiuoja, kuris didesnį atlyginimą gavo, kuriam galbūt labiau apsimoka. O jeigu dvynukai gimsta, tada abu išeina.
Yra visai neblogos sąlygos, bet, kaip ir minėjau, to neužtenka, kad žmonės susilauktų daugiau vaikų. Nes šiuolaikinėje visuomenėje vertinama savo laisvė, kelionės, išsilavinimas, laikas, o vaikas yra tokia didelė atsakomybė, kad atrodo, jog bus sunku viską suderinti.
Bet kai matome pavyzdžius šeimų, kurios turi ir karjeras, ir daug vaikų, jos viską suderina, nes jų santykiai geri, vienas kitą palaiko. Jeigu yra ir finansinis stabilumas, tuomet galima viską suderinti.
Tačiau niekada nežinai, kas tavęs laukia gyvenime, kada gali įvykti skyrybos ar kažkokios krizės. Moterys, kurios lieka vienos su vaikais arba skyrybų atveju turi kovoti dėl alimentų, jų negauna metus ar dvejus. Ir kaip joms išgyventi?
Pavyzdžiui, iš Vaikų išlaikymo fondo gaunamas išlaikymas dabar jau padidėjo, anksčiau buvo mažesnis, dabar – 181 euras. Bet vis tiek to nepakanka vaikui išlaikyti visą mėnesį. Jeigu minimalūs alimentai yra 423 eurai, tai ir šita išmoka iš valstybės, vaiko išlaikymo išmoka, turėtų būti maždaug panaši.
Paskui jau valstybė gali ieškoti būdų, kaip iš to vyro ar moters, kurie privalo mokėti alimentus, išsireikalauti, kad toliau mokėtų būtent tas tėvas ar motina. O dabar paliekama taip, kad tu turi turėti išlaidų advokatui, kad galėtum užtikrinti vaiko išlaikymą, o kitas iš tėvų gali sau nerūpestingai kurti savo gyvenimą.
Manyčiau, kad čia dar reikėtų tobulinti būtent vaikų išlaikymo klausimą, kad jis būtų kuo greičiau išspręstas, o ne per metus ar dvejus, kol vyksta teismai.
Kada pajausime mažo gimstamumo pasekmes?
Kada mes pajusime pasekmes arba kada ateityje pasikeis gimstamumas?
V. J. Deimantas: Labai puikus klausimas, nes bet kokie demografiniai pokyčiai, išskyrus migraciją, užtrunka labai ilgai. Jeigu šiandien padidėtų gimstamumas, mes iš tiesų pamatytume konkrečius pokyčius mūsų visuomenėje, kalbant apie darbo rinką, švietimą, po trejų, septynerių, aštuoniolikos ar dvidešimties metų.
Nes visi tie nauji žmonės, atėję į pasaulį, turės kažkur gauti paslaugas – darželiuose, mokyklose, universitetuose, o vėliau ateis ir į darbo rinką. Iš tiesų bet koks toks pokytis yra matomas per labai ilgą laikotarpį. Dėl to, kalbant apie gimstamumą ir kitas demografines politikas, labai svarbu įsisąmoninti, kad pokyčiai reikalauja kantrybės ir ilgalaikio investavimo.
Tai vadinasi, valstybės požiūris į demografiją ir šeimas turi būti labai ilgalaikis, apimti visą gyvenimo ciklą nuo gimimo iki mirties. Nes visi prieš tai buvę įvykiai sąlygoja, ar žmonės susilauks, ar nesusilauks vaikų – sveikata, išsilavinimas, galimybės įsidarbinti. Visa tai yra labai svarbu.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
