Apie tai, ar Lietuvoje realu paplisti tropinėms ligos „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėtasi su Gamtos tyrimų centro mokslininke Rasa Bernotiene.
Kiek Lietuvoje tokios ligos kaip Dengės karštligė ir maliarija yra egzotinės?
Tai yra dvi skirtingos ligos. Dengės karštligė tikrai yra tropinė liga, ji Lietuvoje yra fiksuota, kai žmonės ją atsiveža ir egzotinių kraštų. Tuo metu maliarija buvo paplitusi Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo vietinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse. Taigi maliarija yra daug arčiau mūsų nei Dengė karštligė.
Maliarija buvo paplitusi Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo.
Dengė karštligę šiaip sukelia virusas, o maliariją – protistai (vienaląsčiai organizmai). Jų simptomai yra specifiniai, bet abi ligas perneša kraujasiurbiai uodai ir jomis galima užsikrėsti tik įkandus užkrėstam kraujasiurbiui uodui.
Kiek pavojinga ir kaip pasireiškia?
Koks šių ligų pavojingumas?
Europoje, kur yra pakankamai aukšto lygio medicina, jos yra išgydomos ir mažai mirtinos. Bet jei kalbėtume apie maliariją vertinant pasaulio mastu, tai yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, turint omenyje trečio pasaulio šalis ir ypač didelį vaikų mirtingumą.
Kalbant apie tropines ligas, atrodo, kad jis ilgą laiką buvo lokalizuotos, o dabar, panašu, plečiasi geografija. Kokios pagrindinės priežastys, dėl ko tai vyksta?
Manyčiau, kad tai yra susiję su klimato kaita, nes jis tampa vis mažiau prognozuojamas. Kitas dalykas, yra labai didelis yra žmonių mobilumas, mes keliaujame labai greitai ir su tuo susijęs ir invazinių rūšių plitimas. Dengė karštligę platina tik invazinių rūšių uodai, mūsų vietiniai uodai jos net negali pernešti, bet Europoje jau kelis dešimtmečius plinta invazinių rūšių uodai, atvykę iš Azijos, lietuviškai tai yra vadinamas Azijos tigrinis uodas.
Pietų Europoje – Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, net Vokietijoje ši uodų rūšis yra paplitusi ir aptinkama, tokiu būdu jie gali pernešti Dengė karštligę. Lietuvoje kol kas neturime tokio atvejo, kad uodas būtų registruotas ir, kiek tikrinau, Lenkijoje irgi to nėra. Taip kad esame tam tikra buferinė zona.
Kalbant apie Lietuvos kontekstą, kiek pastarųjų metų statistika rodo, kad būtų tokių tropinių ligų didėjimas? Ar matoma tendencija, kad jų vis daugės?
Gal ne tiek Lietuvoje, bet Europos valstybių atžvilgiu galime kažką prognozuoti. Nes Lietuvoje ir vietinės maliarijos dar nėra registruota, bet, kaip minėjau, maliarija Lietuvoje, Švedijoje, Norvegijoje buvo ir maliarinis uodas, kuris yra vietinis, čia gyveno, gyvena ir gyvens, tad galimybė pernešti tą patogeną išlieka ir yra gana didelė.
Dengė karštligę platina tik invazinių rūšių uodai, mūsų vietiniai uodai jos net negali pernešti, bet Europoje jau kelis dešimtmečius plinta invazinių rūšių uodai, atvykę iš Azijos.
Juo labiau kad temperatūros tam parazitui vystytis uode yra tinkamos, nes kiekviena vasara yra šiltesnė, lyginant su praėjusia. O aukštos temperatūros yra tas veiksnys, kuris lengviau padeda plisti uodų pernešamoms ligoms.
Kokie pirmi simptomai pasireiškia susirgus?
Beveik visais atvejais visų pirma pasireiškia karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, kai kuriais atvejais gali būti pykinimas. Bet karščiavimas yra pirmoje vietoje, jei jis nepraeina per vieną dvi dienas, visada reikia kreiptis į gydytojus. Kita vertus, gydytojai taip pat turėtų būti pasiruošę gal kartais tokioms netikėtoms diagnozėms.
Prieš kelionę paskirti laiko skiepams
Kokia yra prevencija, ką žmonės turėtų žinoti?
Vienas dalykas, vykstant į tropinius kraštus reikia pasiskiepyti pagal esamas rekomendacijas. Kalbant apie maliariją yra vaistai, kuriuos reikėtų žmonėms gerti. Kitas dalykas – jei uodas neįkąs, ta liga kitu būdu žmogus neužsikrės, tad reiktų vengti uodų įkandimų. Tuo atveju labai padeda repelentai nuo uodų, galime vengti vietų, kur uodų yra labai daug. Labai svarbi ir tinkama apranga, nes be šių tropinių ligų Lietuvoje uodai perneša ir kai kurias kitas ligas, pavyzdžiui, dirofiliariją. Tai retas atvejis, bet tai irgi anksčiau nepastebėtas parazitas, kurį perneša uodai dabar jau ir Lietuvoje.
Ar žmonės šiandien atsakingiau ruošiasi prieš vykdami į tropinius kraštus?
Rekomendacijas galima rasti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje, galima pasiteirauti medikų. Tik kitas dalykas, kad vykstant į tropinius kraštus reikia skirti pakankamai daug laiko vakcinacijai, yra planas, kas kiek mėnesių skiepytis, tad reikia pasiruošti.
Kokia tikimybė uodų pernešamoms ligoms išplisti Lietuvoje?
Nevertinčiau jos kaip labai didelės, bet grėsmė yra ir situacija kiekvienais metais labai keičiasi ir kasmet reikia peržiūrėti iš naujo, nes turbūt daugiausiai dėl klimato kaitos labai sunku kažką prognozuoti ateičiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
