„Tiek kartų prasirgęs ir išbandęs įvairiausių vaistų jau galėčiau tapti neblogas šios ligos specialistas“, – juokiasi Danas. Paskutinį sykį sirgęs jis ligą diagnozavo pat sau, būdamas Pietų Sudane iš pirmųjų lengvų simptomų:
„Atrodė, kad vaizdas ir garsai sulėtėjo aplink, paskui šiek tiek pykinti pradėjo. Ligos simptomų daug, bet nebūtinai jie visi pasireiškia, tad žmogus dar niekad liga nesirgęs, gali nesuprasti kas darosi. Gali atrodyti paprasčiausias peršalimas nuo, pavyzdžiui, kondicionierių. Gali atrodyti, kad suvalgė kažko netinkamo. Ir uždelsia su gydymu.
Pajutęs simptomus jau po pietų pasiekiau sostinės Jubos ligoninę ir po 20 minučių turėjau teigiamą atsakymą. Gydymas pradėtas pačiais geriausiais man žinomais vaistais – Artesunate. Jie leidžiami, ne tablečių pavidalu. Gavau gerą gydymą ir gerą priežiūrą. Tad viskas kuo puikiausiai. Net džiaugiausi, kad sergu Pietų Sudane, o ne Lietuvoje. Namuose šių puikių vaistų su žiburiu nerasi.“
Patyrė haliucinacijas
Maliarijos simptomų gali būti daug, tačiau ryškiausias ir dažniausiai pasitaikęs simptomas buvo labai aukšta temperatūra, kuri pasiekdavo ir 42 laipsnius. „Su savimi visada turėdavau vaistų karščiui sumažinti.
Jie padėdavo temperatūrą numušti iki 39 laipsnių, tačiau neilgam – po poros valandų temperatūra vėl šaudavo į viršų ir kai sirgdavau, dažniausiai genčių teritorijose, kur jokio gydymo nėra – tekdavo pačiam kapstytis iš situacijos.
Trečias kartas man buvo pats įsimintiniausias – atokiausioje Etiopijos gentyje – Surma. Va čia tai jau buvo reikalų su haliucinacijomis. Gerai, kad keliavau su dviem draugais, tai buvo kas pasirūpina. Man jau taip blogai buvo, kad nuvirsdavau nuo kokio kelmo ir gulėdavau žolėje apsuptas moterų su molinėmis lėkštėmis ausyse ir lūpose.
Susiradę kažkokį klaikų medicinos punktą – susiradom ir jaunuolį gydytoją. Jis sakė, kad yra baigęs kažkokius 3 mėnesių kursus ir jau gydo, operuoja žmones.
Gaunu atsakymą – vidurių šiltinė. Pradedu gydymą vaistu, kurio gydytojas turėjo tik vieną ampulytę. Ypatingai progai. Niekas negerėja, jau pradedu spausti gydytoją, manydamas, kad visgi tai turėtų būti maliarija.
Galiausiai papykęs man atrežia, kad ir pats diagnozės nežino. Elektros nėra, tad tyrimų atlikti nėra galimybės. Bet pagal simptomus manė, kad šiltinė. Vos gyvas, beveik dieną keliauju iki kitos artimesnės ligoninės.
Jau kažkiek padoriau atrodančios, bet be elektros, be vandens, lova be patalynės, maisto niekas neduoda, tualetas kažkur kieme.
Atliko testą, bet maliarijos neranda. Aš jau pats jiems sakau, kad sergu maliarija ir duokit vaistų. Sutiko ir pasiūlė injekcijas, kurios dar tik testavimo fazėje. Kinų pagamintos – Artesunate.
Na, man jau jokio skirtumo nebuvo. Įvyksta stebuklas, vakare suleido vaistus, o ryte jau galėjau iš lovos atsikelti. Pagalvojau, kad tai tik laikinas palengvėjimas ir jei pablogės, šitoje pasaulio vietoje pagalbos negausiu.
Pats save atsijungiau nuo lašelinės, susirinkau leidžiamas Artesunate ampules ir palikęs kateterį rankoje, kad būtų lengviau pačiam vaistus susileisti – pajudėjau link sostinės Adis Abebos. 2 dienos kelio automobiliu iki artimiausio oro uosto ir tuomet jau skrydis sostinėn.
Atvykęs atlikau 2 testus skirtingose laboratorijose ir abu atsakymai buvo teigiami. Bet ligą išsigydžiau pats, tad nebereikėjo likti ligoninėje“, – apie pavojingiausią trečią ligos kartą su humoro žyme pasakoja Danas.
Nuo mirtinos ligos gali išgelbėti vaistai
Maliarija yra sunki liga ir mirštamumas nuo jos yra didelis. Uždelsus ją gydytis net patys geriausi medikai ir pačios geriausios ligoninės gali nebesuteikti pagalbos. „Svarbiausios yra pirmos 24 valandos – jos yra kritinės, todėl reikia spėti rasti pagalbą ir sugebėti suprasti, kad tau maliarija.
Jei kreipiesi į gydytojus, galima juos užvesti ant kelio ir pasakyti, kad buvau maliarijos zonose ir patikrinkite mane nuo maliarijos sukėlėjo, nes kartais gydytojai, ypač Lietuvoje, gali to nežinoti, o ilgai darant tyrimus ir bandant išsiaiškinti ligą, po to gali baigtis liūdnai“, – įspėja jau 4 kartus šia liga sirgęs vyras.
Maliarija užsikrečiama tik nuo uodo įkandimo – žmogus žmogui šios ligos perduoti negali. Danas pasakoja, kad skirtinguose šaltiniuose rašo skirtingą informaciją: vienur rašo, kad inkubacinis periodas tęsiasi nuo 10 dienų po uodo įkandimo iki metų, o kitur rašo, kad nuo 3 savaičių iki metų.
„Paskutinį kartą susirgus gydytojas pasakė, kad inkubacinis periodas buvo 3 savaitės. Pagal tai galėjau lengvai atsekti, kur galėjau užsikrėsti – tai Centrinės Afrikos Respublikoje. Ten gyvenau atokioje vietoje, kurią pasiekiau mažu lėktuvėliu. Vietos, kurioje buvau apsistojęs savininkas pasakojo, kad maliarija jis serga kelis kartus per metus.
Jis jau senyvo amžiaus žmogus, vietinis ir minėjo, kad jau pats šiais metais pradėjo vartoti vaistus, nes jautėsi per daug senas – jam jau yra per sunku atlaikyti sunkiuosius ligos simptomus. Visą gyvenimą vaistų vartojęs nebuvo – kaip ir aš, nes to nerekomendavo gydytojai.
Būtų protinga vartoti vaistus nuo maliarijos, jei išvyksti į maliarinę zoną vienam, dviem ar trims mėnesiams, bet aš ten gyvenu nuolat ir jei vartočiau vaistus kas savaitę, o jie ganėtinai stiprūs, tai padaryčiau daugiau žalos organizmui gerdamas juos dvidešimt kelis metus be perstojo.
Kas kartą grįžęs į Lietuvą susitinku su gydytojais ir klausiu patarimų, gal jau atsirado nauji vaistai ar būdai maliarijos gydymo pasaulyje, tačiau nieko naujo nėra, tik tos tabletės. Ir dabar, po 4 susirgimų aš ir šiandien neturiu planų gerti tablečių, nors netrukus ir vėl būsiu maliarijos zonoje“, – apie vaistus nuo mirtinos ligos pasakoja Danas.
Patarimai keliaujantiems į maliarinę zoną
Keliautojas paklaustas, ar nebijo užsikrėsti ir penktą kartą nusijuokia ir atsako, kad kai susirgo antrąjį kartą jau galvojo, kad trečio nebus, tačiau įvyko kitaip nei manė, todėl dabar yra pasiruošęs ir penktam kartui.
Su savimi Danas visada nešiojasi testus, kurie parodo ne tik, ar žmogus serga maliarija, bet ir kurio tipo maliarija, nes jų yra keturios rūšys, o atitinkamai nuo rūšies yra skiriami vaistai.
Tačiau šių testų vyrui dar neteko panaudoti. „Kai nuolat būni kelyje, turi būti pasiruošęs ne tik maliarijai, bet ir kitoms sunkioms ligoms.“
Skiepų nuo maliarijos dar nėra, tačiau keliautojas juokauja, kad kai jie atsiras, jis eilėje prie jų bus pirmas. „Kiek domėjausi, jau yra atliekami bandymai, skiepija mažus vaikus, galbūt jie yra pažeidžiamiausia grupė, bet negirdėjau, kad šie skiepai būtų prieinami.
Jei skiepai atsiras, aš būtinai pasiskiepysiu, nes maliarija populiari liga ne tik Afrikoje, bet ir Karibuose, Pietryčių Azijoje. Uodai nešioja ne tik maliariją, bet ir daug kitų sunkių ligų. Jie yra didelis priešas žmonijai.
Todėl patariu žmonėms, kurie planuoja vykti į maliarijos zonas imtis prevencijos priemonių – vartoti antimaliarines tabletes, kurių lengvai galima įsigyti ir Lietuvoje. Jas reikia pradėti vartoti jau prieš kelionę ir dar kažkiek laiko po kelionės, bet čia jau tiksliau galėtų pasakyti medikai arba vaistininkai.
Nuo uodų galima apsisaugoti ir purškikliais, jei miegate – ieškokite galimybės, kad lova būtų apdengta tinkleliu“, – kaip apsisaugoti nuo maliarijos pataria keliautojas Danas.
