Institucijos teigimu, apie šį sprendimą nurodoma Europos Komisijos paskelbtoje metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje bei valstybių narių patiriamos migracijos naštos vertinime.
Anot ataskaitos, Lietuva yra tarp tų ES valstybių narių, kurios dėl patiriamo migracijos spaudimo galės gauti paramą – papildomą finansavimą iš ES fondų, operatyvinę ir techninę pagalbą iš ES agentūrų, tokių kaip „Frontex“, Europol ir ES Prieglobsčio agentūra.
Pasak vidaus reikalų viceministro Vladislavo Kondratovičiaus, tai yra signalas, kad ES mato instrumentalizuotos migracijos iššūkius ir kartu vertina Lietuvos pastangas saugant visos ES išorės sienas.
„Lietuva jau kelis metus iš eilės patiria instrumentalizuotą ataką, pareigūnai nuolat atremia bandymus, kai mėginama neteisėtai patekti į Lietuvos teritoriją, šiemet tokių bandymų buvo daugiau nei 1500“, – VRM pranešime cituojamas V. Kondratovičius.
Ministerija nurodo, kad artimiausiu metu kartu su kitomis institucijomis bus sprendžiama, kaip Lietuva turėtų prisidėti prie ES Migracijos pakto.
VRM primena, kad galimi keli sprendimo variantai: prieglobsčio prašytojų priėmimas iš ES narių, kurios patiria didžiausią naštą, finansinis įnašas, tai yra 20 tūkst. eurų ekvivalentas už kiekvieną asmenį, kurio šalis nepriima, arba operatyvinė pagalba, tai yra pareigūnų, ekspertų ar įrangos siuntimas į valstybes, susiduriančias su migracijos spaudimu.
Lapkričio mėnesį Briuselyje vyks solidarumo forumas, kuriame Lietuva pristatys savo siūlymus ir lūkesčius dėl migracijos politikos.
Gruodžio mėnesį ES Taryboje planuojama priimti tarybos įgyvendinamąjį aktą dėl solidarumo rezervo sudarymo.
ELTA primena, kad nuo 2021 metų pasieniečiai užkirto kelią daugiau 24 tūkst. mėginimams neteisėtai kirsti Lietuvos sieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
