Palyginus su naujų kasdienių Covid-19 atvejų skaičiumi praėjusių metų pabaigoje, šiemet Lietuvai sekasi žymiai geriau. Pernai naujų vienos dienos atvejų rekordas fiksuotas gruodžio 18 dieną, tądien nustatyta 3887 užsikrėtimų.
Palyginimui, šio vasario 25 dieną naujų Covid-19 atvejų skaičius krito iki 624. Tačiau jau bene mėnesį susirgimų kreivė stagnuoja. Nuo sausio 30 dienos atvejų skaičius su nedideliais bangavimais viršija 600.
Stabilumas – nieko gero
Prezidentūrai ir Vyriausybei Covid-19 pandemiją prognozuoti ir valdyti padedantys ekspertai pripažįsta, kad net ir, atrodytų, stabilus susirgimų skaičius nieko gero nereiškia. Jie pažymi, kad, kol susirgimų skaičius nepasieks nulio, virusas visada gali grįžti su nauja jėga.
Štai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė teigia, kad dabartinė Covid-19 situacija nereiškia, kad Lietuva jau pasiekė sergamumo grindis, anaiptol – viruso negalima prognozuoti.
„Niekas negali žinoti šito dalyko. Yra rizika, kad pradės daugėti. Tai labai didelė rizika, dėl to, kad pagreitis epidemijos yra daugiau negu vienetas. Tai reiškia, kad bendra kryptis yra aukštyn. Kitas labai svarbus aspektas yra, kad negali visą laiką ta kreivė kristi žemyn vos ne stačiai, kas buvo per praeitą mėnesį“, – tv3.lt kalbėjo R. Kalėdienė.
Jai antrina ir UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigiantis, kad Lietuvos neturėtų tenkinti stabilus susirgimų skaičius, nes tikslas, – kad naujų atvejų skaičius nuolat kristų.
„Stabilumas yra iliuzija. Tu arba krenti, arba kyli. Su epidemija yra taip – pusiausvyros taškas, kuris yra stabilus, yra nulis. Nes mūsų reprodukcinis rodiklis yra R=1. Tai tada išeina, kad kiek žmonių suserga, tiek ir užkrečia kitus. Jis nėra stabilus. Anksčiau ar vėliau jis pradeda arba kilti, arba kristi.
Jei nesiimi priemonių, kad jis kristų, epidemijos plitimo procesas yra eksponentinis – jeigu jo nespaudi žemyn, jis kils į viršų, ir viskas“, – tv3.lt kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Nerimą keliantys ženklai
Tiesa, R. Kalėdienė priduria, kad sergamumo Covid-19 bangavimas būdingas visam pasauliui, o Lietuva buvo vienas iš geresnių pavyzdžių, kai naujų atvejų skaičius krito stabiliai. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad jau galime atsipalaiduoti.
„Dabar negali pasakyti, ar mes jau čia atsitrenkėme į kažkokias grindis. Nes atvejų dar yra santykinai labai daug. Tai, žinoma, kad reikia, kad jų sumažėtų žymiai labiau tam, kad galėtume visai aiškiai pradėti identifikuoti, lokalizuoti šituos židinius“, – pastebėjo R. Kalėdienė.
Tuo metu V. Zemlys-Balevičius atkreipia dėmesį, kad sergamumas Covid-19 Lietuvoje nėra vienodas ir atskiruose miestuose fiksuojamas spartus naujų atvejų augimas.
„Pavyzdžiui, Vilniaus mieste augimas yra apie 40 proc., kokį mes turėjome spalio mėnesį, kai buvo didysis augimas. Tai turime tokių nerimastingų ženklų. Bet, ar tikrai turime augimą, ar jis įsibėgės, pamatysime ateinančiomis savaitėmis. Kadangi jau yra ženklai sustojimo, tada reikia kažką daryti, kažkokių priemonių imtis“, – sakė mokslininkas.
Vasarį Vyriausybė pamažu ėmė švelninti karantiną. Leista veikti kirpykloms ir grožio salonams, daliai ne maisto prekių parduotuvių, atlaisvintas gyventojų judėjimas, atlaisvinta prievolė atvirose erdvėse dėvėti apsaugines kaukes.
Kaip šie švelninimai atsilieps sergamumo Covid-19 kreivei, pamatysime po poros savaičių, sako V. Zemlys-Balevičius. Jis pastebi, kad jau ankstesnė Lietuvos patirtis rodo, jog augant gyventojų judėjimui, auga ir naujų užsikrėtimų skaičius.
„Turime istoriją, galime žiūrėti – mobilumas kyla – atvejai kyla. Negalime sakyti, kad tai vienintelė priežastis, bet analogijos tos pačios. Tai galime tikėtis, jeigu nebus imtasi priemonių... Nes mes matėme, kas būna, kai papildomų priemonių nesiimama. Tai rudenį matėme augimą“, – priminė V. Zemlys-Balevičius.
Nebūtina imtis naujų ribojimų
Ar stabilus arba netrukus augsiantis susirgimų skaičius iš karto reiškia griežtesnį karantiną? V. Zemlys-Balevičius sako, kad nebūtinai. Kol kas gali užtekti ir jau pradėtų priemonių, pavyzdžiui, gausesnio gyventojų testavimo.
„Praplėstas profilaktinis testavimas, kas yra gerai. Yra registruojamas kaupinių testavimas, galų gale gal atvažiuos antigenų testai ir tada galėsime išplėsti normaliai testavimo pajėgumus. Nes, kaip buvo rudenį, duomenyse aiškiai matėsi, kad rudenį, kai kilo banga, testavimas kilo natūraliai su ja.
Vienas dalykas, ką galime daryti, tai kontaktų nustatymas, gerinti tą situaciją, didinti testavimą. Jeigu imiesi priemonių, kurių rudenį nebuvo imtasi, tai jos yra alternatyvios, jos turi veikti, mes turime matyti jų poveikį. Jeigu pamatysime, kad jos neveikia, tada jau galime svarstyti apie apribojimus“, – kalbėjo mokslininkas.
Čia pat jis priduria, kad ir dalis kitų Europos ir pasaulio valstybių imasi švelninti įvestus ribojimus. Vis dėlto kitose šalyse „normalus“ sergamumo skaičius – kelis kartus mažesnis nei Lietuvoje. Reikšmingų karantino atlaisvinimų, kai gyvenimas beveik visiškai grįš į senas vėžes, Lietuva sulauks, kai sergamumas 100 tūkst. gyventojų nukris iki 25 atvejų.
„Kitose šalyse, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Azijos šalyse 25 atvejai yra panika didžiausia. Japonijoje, man atrodo, yra trys atvejai leidžiami 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Jeigu viršiją tą skaičių, iš karto imamasi sprendimų. O pas mus yra kitaip“, – pastebi V. Zemlys-Balevičius.
Šiuo metu sergamumas Covid-19 Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 248,6 atvejus. Šiam skaičiui nukritus iki 25, vis tiek negalėsime visai atsikvėpti, epidemiologai turės atidžiai sekti, kaip plinta virusas, įspėja V. Zemlys-Balevičius.
„Jeigu tu epidemijos nenumažini iki nulio, ji vėl įsiplieskia. Mes numažinsime iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, vis tiek mums reikės dirbti, atsekinėti kontaktus, saugotis ir žiūrėti tą situaciją. Nes, jeigu to nedarai, jeigu nestumi epidemijos žemyn, tai ji kyla į viršų.
Žiūrint į kitų šalių kreives, visur matosi tie patys efektai. Jeigu nestumi sergamumo žemyn ir nesusitvarkai iki nulio, tai pradeda kilti į viršų. Atsipalaidavimas galimas tada, kai pasiekiamas nulis. Europoje nepasirinkta ta strategija iki nulio“, – sakė mokslininkas.
Naujas pavojus – naujoji Covid-19 atmaina
Dalis Lietuvos gyventojų jau įgijo bent laikiną imunitetą nuo Covid-19 arba persirgę, arba pasiskiepiję. Tačiau sumaišties į pandemijos suvaldymą atnešė naujoji britiška Covid-19 atmaina, kurios daugiau nei 10 atvejų užfiksuota ir Lietuvoje.
„Nauja atmaina yra žymiai greičiau plintanti. Reiškia, kad ji epidemijai yra žymiai pavojingesnė. Bet aš manau, kad mes šitą atmainą turime jau seniai. Tik dabar ją pradėjome vis labiau identifikuoti ir ją turi praktiškai didžioji dalis šalių Europoje. Galvočiau, kad visur ji yra paplitusi, gal tik ne visur vienodai“, – sakė R. Kalėdienė.
Jos teigimu, plintant naujajai Covid-19 atmainai, gyventojai turėtų susirūpinti apsauginių kaukių dėvėjimu, ypač bendraudami ne su savo šeimos nariais.
„Tai šitos atmainos plitimas mums parodo tai, kad reikia labai susirūpinti dėvint ir apsaugos priemones, ir laikantis visų atsargumo priemonių. Sakysime, šiuo metu tikrai labai galvoju ir manau, kad ypač kontaktinėse paslaugose, su žmonėmis bendraujant, ne savo šeimos nariais, ko gero, labai tikslinga būtų naudoti respiratorius“, – pažymėjo R. Kalėdienė.
Vyriausybei sušvelninus karantiną, apsauginių kaukių galima nedėvėti atvirose vietose, kai išlaikomas bent dviejų metrų atstumas tarp asmenų, išskyrus šeimos narius. Kaukių dėvėjimo uždarose vietose reikalavimai nesikeičia.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 1-osios.
