Lietuva gali pritrūkti administracinių gebėjimų įsisavinti iš ES ateinančius milijardus litų. Riziką patvirtina tai, kad iš ES paramos įsisavinimo pirmūnės Lietuva per dvejus metus atsidūrė tarp vidutiniokių, rašo „Verslo žinios“.
„Startas buvo tikrai šaunus ir daug žadantis, ir jei kalbame apie finansines galimybes, sakyčiau, kad jomis Lietuva pasinaudojo sėkmingai. Pirmaisiais narystės metais šalis netgi tapo tam tikra prasme rekordininke – jos gautos ES fondų paramos rodiklis buvo aukščiausias tarp visų 25 ES narių. Vėliau tempai šiek tiek sulėtėjo, tačiau ir dabar Lietuva nėra atsilikėlė – ji balansuoja ties viduriuku“, - interviu „Verslo žinioms“ sakė už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė.
Paklausta, kas trukdo mūsų valstybei švytėti ES taip pat ryškiai, kaip ir prieš trejus metus, ji sakė, kad yra ir objektyvių prigesimo priežasčių.
„Buvę rekordiniai ekonomikos augimo tempai sulėtėjo, infliacijos augimas spartėja, sėkmės prognozės darosi santūresnės... Tačiau vis dėlto turbūt didžiausia Lietuvos bėda laikyčiau pesimizmą, nacionalinį polinkį į saviplaką ir teigiamos savimonės, gal netgi tautinės savigarbos stoką. Juk pripažinkime – sunku tikėtis švytėjimo bei ovacijų tai šaliai, iš kurios įvairiausiais pavidalais - jos politikų pasisakymais, žiniasklaidos pranešimais, apklausų rezultatais - sklinda dažniausiai neigiamos žinios, be jokios abejonės, pasiekiančios ir Briuselį“, - sakė D. Grybauskaitė .
Pasak jos, kalbant apie ES paramos įsisavinimą Lietuvoje panikuoti neverta, tačiau raginti – jau būtina.
„Lietuva dar nėra praradusi nė euro iš jai numatytos ir galimos gauti paramos. Tai – faktas. Tačiau, kita vertus, nepamirškime, taip yra ne todėl, kad šalis pasiėmė visą 100 procentų jai buvusios prieinamos paramos, o todėl, kad gelbsti vadinamoji „n+2“ taisyklė. Dėl jos, pasibaigus kalendoriniams metams, šalis dar dvejus metus gali gauti tiems metams buvusią numatytą paramą. Taigi 2005-iesiems numatytą paramą Lietuva gali įsisavinti iki 2007 metų pabaigos.
Tai guodžia, nes prieš akis – visi 10 mėnesių. Kita vertus, ir aptariamos sumos – milžiniškos. Štai pavyzdys: 2005 metais ES biudžetas, skaičiuojant einamosiomis kainomis, buvo įsipareigojęs skirti Lietuvai iš struktūrinių ir Sanglaudos fondų beveik 1,7 mlrd. Lt. O Lietuva gebėjo įsisavinti apie 550 mln. Lt šios paskirties lėšų. Panašios tendencijos išliko ir 2006 metais.
Kaip jau minėjau, apie 1,1 mlrd. Lt siekiantis skirtumas tarp ES biudžeto įsipareigojimų ir šalies įsisavintų lėšų – dar nėra prarasti pinigai, tačiau tai jau tikrai įspėjimas. Ypač kai kurioms sritims, smarkiai atsiliekančioms nuo pirmūnių. Tarp tų, kurios sparčiausiai įsisavina ES fondų paramą, pirmiausia reikėtų paminėti transporto, žemės ūkio ir žuvininkystės sritis. O tarp paskutinių eilėje prie ES pinigų rikiuojasi aplinkosaugos, paramos verslui, informacinės visuomenės ir užimtumo skatinimo sritys“, - sakė D. Grybauskaitė interviu „Verslo žinioms“.
