Nors didesnės verslininkų apyvarto reiškia daugiau surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą, Lošimų priežiūros tarnybos psichologai atkreipia dėmesį, kad nekalti loterijos bilietai vėliau gali sukelti priklausomybes ir perspėja, kad staigios sėkmės paieškomis piktnaudžiauti nedera.
Vilnietis Aleksandras kiekvieną dieną ateina į šį prekybos centrą nusipirkti loterijos bilietų. Vyras aiškina, kad 100-o eurų bilietams per mėnesį jam jau nebepakanka, tačiau džiaugiasi, kad kartais pavyksta išlošti.
Tiesa, Aleksandras žada daugiau parduotuvėse bilietų nepirkti. Esą vaikščiojimas kiekvieną dieną kainuoja per daug laiko, todėl vyras domisi virtualia loterija.
Aleksandras ne vienintelis mėgsta loterijos bilietus. Juos perka beveik visi lietuviai, ir kuo toliau, tuo dažniau. Statistika rodo, kad pernai iš viso buvo nupirkta beveik 90 mln. loterijos bilietų, tai yra 6-iais procentais daugiau nei 2016-aisiais.
Tiesa, pardavėjai tokių padavimų nesureikšmina. Toks kilimas yra natūralus. Esą kylant ekonomikai lietuviai pramogoms, įskaitant ir loterijai, išleidžia daugiau.
Lošimų priežiūros tarnyba tokius duomenis vertina dvejopai. Iš vienos pusės daugiau parduotų bilietų reiškia daugiau surinktų mokesčių į valstybės biudžetą, iš kitos – augantis azartinių žaidimų populiarumas šiek tiek neramina. Esą nekaltas bilietas gali ateityje užauginti rimtesnę priklausomybę.
Tiesa, psichologų nuomonės nesutampa, kiti specialistai aiškina, kad pavojaus nėra, nes Lietuvoje bilietų parduodama dar per mažai.
