• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, kad siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valdžios sektoriaus deficitas kitąmet gali būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nuokrypis būtų nežymus.

GALERIJA (10)

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė sako, kad siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valdžios sektoriaus deficitas kitąmet gali būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nuokrypis būtų nežymus.

REKLAMA

„Fiskalinė drausmė mums yra svarbi, ir jeigu bus koks nors nuokrypis, jeigu būsime priversti tai padaryti, tai jis bus labai nežymus, nes suplanuoti dalykai ir brangstančios kainos verčia priimti sprendimus kasdieninių pajamų, mes turime visą eilę įsipareigojimų ir mokytojams, ir pareigūnams, ir kitiems, ir slaugytojams, tai mums visus šituos dalykus reikia įvertinti, nes tikrai žmonės mūsų nesupras, jeigu mes nieko nedarysim“, – Žinių radijui trečiadienį sakė O. Leiputė.

Ji neįvardijo, kiek galėtų augti biudžeto deficitas, konkrečius skaičius tikisi aptarti koalicinės tarybos posėdyje.

REKLAMA
REKLAMA

„Netrukus bus ir koalicinės tarybos posėdis, ir mums bus pateikti tam tikri skaičiai“, – sakė O. Leiputė.

REKLAMA

Sinkevičius: deficitas gali būti didesnis nei 3 proc.

Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet tikriausiai bus didesnis nei 3 proc., bet perspėjo, jog nesiimdama veiksmų pažaboti augančias išlaidas Lietuvoje ateityje gali turėti fiskalinės drausmės problemų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį Žinių radijui teigė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pateisintų didesnį kitų metų valdžios sektoriaus deficitą dėl iššūkio suderinti finansavimo gynybai ir socialinės politikos poreikius.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad augančio deficito pateisinimas dega žalią šviesą išlaidavimo politikai. Pasak jos, deficito augimą bandoma pateisinti ne didėjančiomis išlaidomis gynybai – fiskalinės drausmės būtų nesilaikoma dėl planuojamų dosnių socialinės politikos iniciatyvų, kurioms finansuoti reikia daug lėšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

BNS rašė, jog Lietuva iki 2030 metų gynybai ketina skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad išvystytų kariuomenės diviziją ir pasirengtų Vokietijos brigados priėmimui.

Šiuo metu prognozuojama, kad 2026 metų valstybės skolos santykis su BVP sieks apie 45 proc. Mastrichto kriterijuose leidžiama 60 proc. riba.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų