Laurynas Kasčiūnas: Lietuvos sprendimas dėl misijos Hormuzo sąsiauryje gali lemti JAV karių buvimą šalyje

„Kaip tik dabar amerikiečiai sprendžia dėl karinės konfigūracijos čia, mūsų valstybėje, ir visoje Europoje – kitaip tariant, savo buvimo architektūros. Ir jeigu mes dabar nepatvirtintume šitos misijos, signalas būtų labai prastas“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kasčiūnas: parlamentiniam tyrimui dėl duomenų vagystės iš Registrų centro gali pritrūkti kelių balsų

Kasčiūnas: jei Seimas nepatvirtins komisijos RC duomenų nutekėjimo aplinkybėms tirti, svarstysime interpeliaciją

Budrio dienos ministro poste suskaičiuotos? Viskas gali paaiškėti jau netrukus

„Jeigu mes norime išsaugoti amerikiečių karius Lietuvoje, šiandien Seimas turi priimti sprendimą ir patvirtinti tiesiog šitą misiją“, – teigė jis.

BNS rašė, kad pernai parlamentas buvo suteikęs kariuomenei mandatą dalyvauti tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormuzo sąsiauryje ir leido ten siųsti iki penkių karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Dabar siūloma išplėsti mandatą – leisti kariams dalyvauti keliose operacijose, o karių ir civilių skaičius didinamas iki 40.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Lietuvos kariai ir specialistai galėtų prisidėti ir prie Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos vadovaujamos daugianacionalinės misijos dėl laivybos laisvės Hormuzo sąsiauryje atkūrimo, ir prie JAV vadovaujamos tarptautinės operacijos, skirtos laivybos laisvei ir koordinavimui Hormuzo sąsiauryje užtikrinti.

Jie dalyvautų išminavimo ir žvalgybos veiklose.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos prašoma prisidėti išminavimo pajėgumais „plačiąja prasme“.

„Kadangi mūsų išminavimo laivai (...) netinkami tiems vandenims, tai tikrai ne laivai, tai, matyt, yra personalas, to personalo turimi kiti įrankiai, (...) daugiau taktiniai operaciniai dalykai: ir dronai, ir vandens dronai, ir kitos stebėjimo sistemos, kurias mes turime. Su šitomis sistemomis mes ir galėtume prisidėti prie didesnio bendro junginio. Kitaip tariant, mes būsime komandos, didesnės komandos dalis“, – kalbėjo konservatorius.

R. Kauno teigimu, šiuo metu diskutuojama dėl techninių galimybių, ką Lietuva galėtų pasiūlyti. Jis patvirtino, kad kalbama apie žmogiškųjų išteklių ir bepiločių valdymo sistemų, kitos įrangos pasitelkimą.

„Lietuvos dalyvavimas Hormuzo sąsiaurio laivybos užtikrinime yra gynybinė misija. Mes visada teiksime personalą, šiuo atveju kalbama apie išminavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad užtikrintume laivybos saugumą ir atlieptume tiek Lietuvos, tiek visos Europos energetinio saugumo poreikius, nes dėl blokados kyla energijos kainos ir tai atsiliepia visai mūsų ekonomikai“, – sakė politikas.

„Kada yra saugu naudoti išminavimo pajėgumus, tai jau yra taktinės karinės operacijos klausimas ir čia jau kariuomenės vadai priima sprendimus“, – pabrėžė jis.

Tuo metu paklaustas apie amerikiečių karius, ministras pakartojo, kad vyksta jų rotacija, dalis technikos iš Lietuvos neišvyksta, tačiau vis dar laukiama atsakymų, kokie pajėgumai tiksliai atvyks.

BNS rašė, kad siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, gegužę Valstybės gynimo taryba sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.

Karo su JAV ir Izraeliu pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl to pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.

JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.

Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.