„Sakyčiau, įtempta matematiškai, aritmetiškai situacija. Vis tik galbūt, jeigu reikėtų lažintis, matyt, gali šiek tiek pritrūkti (Seimo narių balsų – BNS). Nebent Juozas Olekas dar kartą persigalvos ir balsuos už. Nes penkias valandas turėjome ir jo parašą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą inicijavo opozicija, tačiau ją parašais palaikė ir keli „Nemuno aušros“ parlamentarai, tą padarę dar iki socialdemokratų sprendimo šalinti „aušriečius“ iš koalicijos.
Komisijos veiklą buvo parėmęs ir Seimo pirmininkas, tačiau jis antradienį teigė, kad tai buvo „asmeninė klaida“ ir pabrėžė, kad reikėtų sulaukti teisėsaugos atliekamo tyrimo išvadų.
„Dabar net girdime, kad prokuratūra dar plečia tą tyrimą, tai reikia sulaukti visos informacijos ir tada turėti atsakymą“, – nurodė J. Olekas.
L. Kasčiūnas vylėsi, kad iniciatyvą palaikys ir demokratai, kurie netrukus gali tapti valdančiosios koalicijos partneriais.
„Mes labai tikimės, kad jų parašai yra tvirti kaip uola ir tai, kad jie yra išreiškę iniciatyvą kartu su mumis, tai reiškia, kad palaikys sprendimą inicijuoti komisiją. Galbūt gali būti tarpinių variantų. Dalis, matyt, balsuos, dalis gal kažkur išeis pasivaikščioti. Visokių kitų variantų būna“, – sakė jis.
„Labai svarbu, ką darys „Nemuno aušra“. Keturis parašus turime iš „Nemuno aušros“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, tai yra bent 36. Galutinį sprendimą dėl komisijos sudarymo priima parlamentas.
Komisija būtų įpareigota atsakyti į 19 klausimų, šie labiausiai orientuoti į politinės atsakomybės paiešką.
Ji taip pat turėtų aiškintis, ar nėra požymių dėl atsakingų asmenų aplaidumo, ar institucijų reakcija „nėra susijusi su atsakingų asmenų neveikimu ar galimu bendradarbiavimu su pažeidimą įvykdžiusiais asmenimis“.
Be kita ko, klausiama, ar buvo tinkamai įvertintos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui dėl galimo duomenų perdavimo ar panaudojimo užsienio valstybių, jų žvalgybos, kitų tarnybų interesais.
„Teisėsauga tiria teisinę atsakomybę ir visus priežastinius ryšius. Laikinoji tyrimų komisija tirtų politinę atsakomybę. (...) Ar buvo priimtas formalus, neformalus sprendimas neinformuoti visuomenės pusantro mėnesio, nors europinis reglamentas reikalauja visa tai padaryti per 72 valandas, nedelsiant. Ar buvo bandymai nuslėpti šitą informaciją? Tai yra labai svarbus klausimas“, – nurodė konservatorių lyderis.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad komisijos veikla būtų prasminga ir pareigūnai politinę atsakomybę turi prisiimti, net ir galimų pokyčių Vyriausybėje kontekste.
„Tikrai nesutinku su tuo, kad politinės atsakomybės klausimas dabar nesvarbus. Taip, mes matome, kad keičiasi koalicijos sudėtis, kai kurios pareigos, kai kurių žmonių gali ir nelikti Vyriausybėje, bet tai niekaip nepakeičia fakto, kad 600 tūkst. vienetų duomenų buvo pavogti ir kad tikrai politikai, kurie turėjo tą žinojimą labai anksti, nesiėmė priemonių informuoti gyventojus dėl jiems kylančio pavojaus“, – aiškino ji.
Pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, RC apie tai tapo žinoma balandžio pradžioje, visuomenei pranešta gegužės pabaigoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
