„Jeigu laikinoji komisija negautų mandato Seime, be abejo, svarstysime apie atsakingų ministrų interpeliacijos klausimą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
Jis pridūrė, kad „kandidatų“ interpeliacijai tarp ministrų yra daug, ir nepatikslino, apie kuriuos Vyriausybės narius eina kalba, taip pat užsiminė, kad interpeliacija galėtų būtų pateikta ir premjerei.
„Kai kandidatų daug, tada atrodo, kad atsakinga vis tik yra visa Vyriausybė, Vyriausybės galva – ministrė pirmininkė, (…) bet dar neskubėkime kalbėti, dabar pirmas etapas – laikinoji komisija“, – pažymėjo jis.
Anot liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, surinkus 36 būtinus parašus kitą savaitę ketinama pateikti galimas komisijos narių kandidatūras.
„Ministras Grikšas ir premjerė – tie politikai, kurie pripažino, kad nuo pat pirmos akimirkos, nuo balandžio 3 dienos, kai ta informacija tapo labiau vieša, žinoma, jie tą žinojimą turėjo ir nieko nesiėmė, kad būtų informuoti gyventojai“, – teigė politikė.
Pasak jos, bet kokia interpeliacija Seime kelia politinių įtampų net ir daug mandatų turinčioms koalicijoms, todėl šiai iniciatyvai tikimasi visų frakcijų palaikymo.
L. Kasčiūno teigimu, komisija darbą turėtų baigti per vasarą, posėdžiai būtų atviri.
Konservatorius taip pat ironizavo, kad parlamentinę komisiją galėtų palaikyti ir valdančioji „Nemuno aušra“.
Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Dėl informacijos paviešinimo terminų išsiskyrė ir politikų nuomonės – premjerė ir ministras teigė, jog informacija negalėjo būti atskleista, nes tokią galimybę ribojo teisėsaugos atliekami veiksmai, tačiau prezidentas sakė, kad jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti informaciją nebuvo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Anot VK audito, ataskaitose taip pat nėra aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus likusius beveik 297,5 mln. eurų fondo lėšų – kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie gynybos pajėgumai sustiprinti už šiuos pinigus
Gynybos fondą sukūrė praėjusios kadencijos Seimas, jam finansuoti padidinti mokesčiai . Valstybės kontrolė nenustatė,kur dingo 298 mln.eurų. Išgarino kaip ANŪKO verslo partneris STEPUKONIS 40mln. eurų??? Ką prokuratūra,Prezidentas???. Jeigul taip nutiktų NA Žemaitaičiui tai jau sėdetų iki gyvos galvos.
