Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba pristatė Lietuvos korupcijos žemėlapį. Apie korupcijos mastus ir formas, populiarias mūsų šalyje, „Ekonomika.lt“ kalbina Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos vadovą Vytą Rimkų.
– Žemėlapis atskleidė gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų nuomones. O kokias išvadas padarėte jūs – korupcijos prevencijos specialistai?
–Tyrimo apimtis – 300 lapų ir tų skaičių tūkstančiai įvairiais pjūviais, bet jis nuteikia optimistiškai. Žmonės jaučia, kad korupcijos mažėja, ir optimistiškai žvelgia į ateitį. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad STT pagauna daugiau korumpuotų asmenų. Kalbama apie bendrą priemonių paketą.
Tik po kelis procentus mažėja davusiųjų ir sutinkančiųjų duoti kyšį, bet reikia suprasti, kad tokie dalykai kaip principinės žmogaus nuostatos, susigulėjusios per daugelį metų, greitai nesikeičia. Palyginti su 2008 metų tyrimu, beveik visose pozicijose yra pagerėjimas.
Atkreipėme dėmesį, kad pagal paplitimą keičiasi korupcijos formos. Anksčiau daug valstybės pastangų buvo nukreipta į kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais prevenciją, dabar į pirmą planą iškyla kita forma – protekcionizmas: valstybės tarnautojai ir verslininkai kaip labiausiai paplitusią korupcijos formą iškelia politinių partijų narių protegavimą valstybės tarnyboje. Manau, ši problema išryškėjo dėl augančio nedarbo per krizę. Gal pasibaigus ekonominiams sunkumams situacija keisis. Be to dabar daug postų skiriama politinio pasitikėjimo pagrindu – gal tai taip pat turėjo įtakos gyventojų nuomonei. Bet valstybė turi reaguoti į esamą padėtį.
– Respondentai prognozuodami korupcijos indeksą buvo gana optimistiški. Kaip manote, kodėl?
– Per pastaruosius penkerius metus nemažai padaryta tobulinant valstybės valdymą kokybės prasme. Be to, matyti tam tikra politinė valia: atkreipkime dėmesį į prezidentės antikorupcines iniciatyvas – tuos žingsnius gyventojai mato ir tai nuteikia optimistiškai. Kova su korupcija be politinės valios – pasmerktas žlugti reikalas. Tai būtų tik egzistencija, darbo imitavimas. Dabar per rinkimus daug kalbama, kad bus kovojama su korupcija, tačiau po jų tai ir lieka kalbos.
– Gyventojai nelinkę savęs, kaip korupcijos dalyvių, vertinti savikritiškai: mano esantys mažiausiai dėl to kalti. O klausiami, kaip pasielgtų paprašyti kyšio, dažniausiai tvirtina, kad „sunku pasakyti“. Kodėl taip yra?
– Kiekvienas apie save manome geriau, negu apie kitą. Esame atsilikę pilietiškumo klausimu nuo pažangių pasaulio valstybių, kur bendruomenės turi galią kai ką keisti.
Kitas dalykas – gajus senų laikų palikimas: daugelis žmonių vis dar bando apgauti valstybę ir pasiimti tai, kas jiems nepriklauso. Pavyzdžiui, susidūręs su kelių policija žmogus linkęs sumokėti kyšį, o ne visą baudą.
Žmonės nesijaučia pasitikintys savimi, kai susiduria su valstybės institucijomis: nežino savo teisių, laiko, per kurį turi gauti paslaugą, abejoja dėl jos kokybės. Tie dvidešimt (nepriklausomybės – aut. past.) metų nelabai mus pakeitė, dar nė viena karta nepasikeitė po to laiko, kai apgauti valstybę buvo madinga. Ir situacija keičiasi gana lėtai, gyventojai iki šiol deklaruoja, kad bandytų spręsti savo problemas duodami kyšį.
– Tačiau aplink matome daug gana liūdnų pavyzdžių: Seimo antikorupcijos komisijai vadovauja prieštaringai vertinama asmenybė, praėjusią savaitę paskelbėte, kad sulaikytas Šiaulių apskrities VMI viršininkas, bandęs papirkti prokurorą. Tokiame kontekste kelių šimtų litų kyšis nublanksta. Kaip manote, kaip turėtų jaustis gyventojai?
– Patarti, kaip jaustis, labai sudėtinga. Štai mes ir turime atsakymą, kodėl Seimas vertinamas kaip labiausiai korumpuota institucija. Matydami tokius pavyzdžius žmonės turi moralinę teisę elgtis taip, kaip jų išrinktieji. Ne veltui sakoma, kad žuvis pradeda pūti nuo galvos. Bet koks teigiamas poslinkis ir valios pasireiškimas priimti teigiamą įstatymą bei apriboti galimybes piktnaudžiauti valdžia yra vertinamas teigiamai.
Sunku būti moraliam, kai aplink mato nemoralią politiką. Man tai suprantama kaip žmogui. Esu už tai, kad visi elgtumėmės dorai ir sąžiningai.
– Kokios priemonės efektyviausios kovojant su korupcija?
– Vienas kriminologas prieš 200 metų rašė: geriausia būtų, kad kiekvienas, kuris padarė nusikaltimą, būtų atskleistas ir nubaustas. Bet pasaulyje išaiškinama iki 2 proc. visų korupcijos atvejų, tai daug kainuoja, ypač jei gyventojai nebendradarbiauja. Efektyviausia būtų, kad žmonės praneštų mums apie korupciją, bet čia susiduriame su problema, kad jie nesijaučia saugūs. Pavyzdžiui, žmogus praneša, kad išduodant leidimą statyboms iš jo reikalaujama kyšio. Kaip manote, kaip jam seksis tvarkyti tą reikalą, jei mes išaiškinsime nusikaltėlį? Nėra svertų, kurie tokį asmenį apsaugotų. Todėl, matyt, ekonomiškai naudingiau sumokėti kyšį ir gauti leidimą statyti šiemet, o ne po trejų metų.
Viskas keičiasi lėčiau negu norėtume, bet jei palyginsime buvusią posovietinę erdvę, Lietuvą lenkia tik Estija, Slovėnija ir Lenkija. Pasaulyje mes atrodome neblogai: esame 46 iš 178 valstybių. Aišku, norėtųsi būti dar aukščiau.
Nuomonės
Kaip kovojama su korupcija?
Kęstas Komskis, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas:
Rimtų Seimo iniciatyvų kovojant su korupcija nematau. Komisijos siūlymai nesulaukė palaikymo, o vyriausybė nepadarė darbų, kuriuos turėjo. Galbūt jiems tai naudinga. Aš savo atžvilgiu, be kalbų, konkrečių įrodymų nematau. Jokios tarnybos man pretenzijų neturi.
Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas:
Korupcijos prevencija ir švietimas apleisti baudžiamojo persekiojimo naudai. Atrodo, kad dauguma politikų patogiau jaučiasi tobulindami įstatymus ir reikalaudami greitų rezultatų iš kitų, o ne skaidrindami savo institucijas ar įtraukdami piliečius, kam reikia didesnių resursų ir noro.
Vytas RIMKUS