Kiekvieną savaitę registruojamas didėjantis sergamumas virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaidotas Varpučianskas, Šiaulių centro poliklinikos apylinkės terapeutas, teigia, jog šiemet peršalimo sezonas prasidėjo anksčiau, bet pataria stiprių vaistų iš karto nesigriebti.
Padeda naminės priemonės
— Kokie požymiai praneša, kad virusą jau pasigavai ir ką daryti, kad jis ilgam nepaguldytų į lovą?
— Šiemet peršalimo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai, nes dideli orų kontrastai: po neįprastai karštos vasaros klimatas ir patalpos staiga atvėso.
Sezoninis virusinis susirgimas pasireiškia sloga, silpnumu, padidėjusiu prakaitavimu, kosuliu, seilių išsiskyrimu, peršti gerklę, gali padažnėti širdies ritmas. Taip į virusą reaguoja organizmo vegetacinė nervų sistema.
Pajutus šiuos požymius, patartina sulėtinti tempą. Reikėtų leisti organizmui pailsėti, pagulinėti, valgyti visavertį maistą, gerti daug skysčių, liepžiedžių, šalpusnių, čiobrelių arbatų su medumi, karštame vandenyje pakaitinti kojas, užsimauti šiltas kojines ir gulti į lovą. Jeigu skauda gerklę, gerai ją paskalauti nestipriu druskos tirpalu arba ramunėlių arbata.
— Kai varva nosis, o balsas užkimęs, reklamos mums žada greitą pasveikimą: tereikia vaistinėje nusipirkti miltelių nuo gripo ar peršalimo — ir sloga bei kosulys stebuklingai išnyks. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
— Farmacinės kompanijos, kurdamos vaistus nuo peršalimo, dažniausiai stengiasi pašalinti simptomus. Be pagrindinės medžiagos į vaistus dedama papildomų cheminių medžiagų, kurios gali sukelti pykinimą, galvos svaigulį, dažną širdies plakimą, netgi kažką panašaus į depresiją, nes organizmas staigiai sudirginamas. Šie vaistai ypač nerekomenduotini vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
— Ar tikslinga peršalus gerti antibiotikus arba antivirusinius vaistus?
— Antibiotikai viruso neveikia. O antivirusiniai preparatai visų pirmiausia, jie brangūs, kita vertus, jų efektyvumas diskutuotinas, nebent suspėtum išgerti pačią pirmąją dieną. Mano patarimas: jeigu simptomai per pirmas tris dienas nepraeina, kreiptis į šeimos gydytoją — jis nupręs, kokia pagalba jums reikalinga.
— Kokios galimos komplikacijos, jeigu laiku ir tinkamai nesigydoma?
— Virusas dažniausiai gali komplikuotis į laringitą, bronchitą, sinusitą. Sunkesnės kompilikacijos — ausų uždegimas, pūlingas tonzilitas, plaučių uždegimas. Komplikacijos labiau gresia tiems, kurių imunitetas nusilpęs arba sergantiems lėtinėmis ligomis.
— Kaip neužsikrėsti, jeigu darbe kolegos arba namiškiai iš visų pusių čiaudi ir kosti?
— Nors pas mus dar gana neįprasta, patarčiau nešioti kaukes. Kad čiaudėdamas arba kosėdamas neužkrėstų aplinkinių, kaukę turėtų nešioti sergantis žmogus, nes virusas perduodamas oro lašeliniu būdu. Patartina vengti masinių renginių, žmonių susibūrimo vietų.
— Kuo virusinė infekcija skiriasi nuo gripo?
— Simptomai panašūs. Skirtumas tas, jog gripui dažniausiai būdinga aukšta temperatūra, stipriai išreikštas galvos, raumenų skausmas. Sergant virusine infekcija, žmogus taip pat gali karščiuoti, bet minėti simptomai nėra tokie intensyvus kaip gripo.
Susirgimų daugėja
Rugsėjo 6— 12 dienomis Šiaulių centro poliklinikoje užregistruota 50 suaugusiųjų ir 45 vaikai, sergantys ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. 13— 19 dienomis sirgo 41 suaugęs ir 36 vaikai. Pastarąją savaitę, skaičiuojant iki vakar dienos ryto, susirgimų kreivė sparčiai išaugo: suaugusiųjų užregistruota apie 110, vaikų — 160. Šią savaitę poliklinikoje užregistruoti du gripo atvejai.
Balsas.lt rengia konferenciją su gyd. Ligita Jančorienė apie tai, kaip išvengti gripo, o susirgus šia klastinga liga, kuo griečiau pasveikti. Jei turite klausimų šia tema, galite gydytojai juos pateikti čia.
Sigita STONKIENĖ
