Šiuo metu nėra įstatymu nubrėžos ribos, kiek gali kainuoti žmogaus gyvybė, jo savigarba ir orumas, jam padaryta žala. Taigi, jei sugebėsite įrodyti, kad jūsų kančios pačios didžiausios, tai ir moralinė žala bus didesnė.
Mūsų šalies Civilinio proceso kodeksu ir kitais įstatymais yra numatytas turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Didelių ginčų ar diskusijų nekelia turtinių žalų dydis, tačiau kaip objektyviai įvertinti žmogui padarytą moralinę žalą?
Pavarčius keletą bylų ir pasidomėjus, kokios buvo priteistos neturtinės žalos sumos, kyla klausimas, kaip teisėjas nusprendžia, kuris asmuo nukentėjęs labiau, kurio kančios yra didesnės ir, galų gale, kiek įvertinama žmogaus gyvybė.
Žala atlyginama, tačiau nevienodai
Šiomis dienomis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas civilinis ieškinys, kuriame buvo prašoma iš sostinės Karoliniškių poliklinikos ir Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės našlaičiu tapusiam nepilnamečiui bei jo globėjai priteisti kompensaciją. Šios gydymo įstaigos privalės jiems sumokėti beveik pusę milijono litų.
Medikai buvo kaltinami, o teismas pripažino, jog dėl laiku nediagnozuoto vėžio ir nesuteiktos kvalifikuotos pagalbos mirė moteris – vieniša motina, palikusi našlaičiu 12 metų sūnų. Pusės milijono litų kompensacija – tai ne tik neturtinė žala. 158 000 litų priteista turtinė žala – tiek moteris būtų uždirbusi, kol vaikas būtų sulaukęs pilnametystės. Žmogaus gyvybė šiuo atveju įvertinta beveik 320 000 litų.
Birželio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas neturtinės žalos atlyginimą pagaliau priteisė ir klaipėdiečiams Laimai bei Vidmantui Lučiūnams – už prieš 5 metus miesto stadione įvykusio konflikto metu žuvusį sūnų. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek apeliacinė instancija Lučiūnų sūnaus gyvybę įvertino 100 000 litų – po 50 000 motinai ir tėvui. Tėvai bene 5 metus siekė teisingumo ir iki šiol mano, jog jo nėra, nes taip ir nebuvo nustatyta, kad vaikino priežastis buvo netinkami policijos pareigūnų veiksmai.
Tas pats Klaipėdos apygardos teismas jau kitoje byloje 6 žmonių gyvybes įvertino tik 440 000 litų. Tokia sumą teismas priteisė klaipėdiečiui Artūrui Klumbiui (28 m.), kuris beveik prieš 2 metus girtas padarė avariją, o joje žuvo 3 suaugusieji ir 3 vaikai. Po avarijos kaltininkas elgėsi ciniškai, net nebandė gelbėti nuo smūgio užsiliepsnojusiame automobilyje degančių žmonių. Tyrimo metu bandė klaidinti tyrėjus, esą kelyje jam pasimaišęs kažkoks baltas automobilis, o ir, girdi, nebuvo įspėjančių apie kelio remontą ženklų.
Įstatymai aptakūs
Norėdami sužinoti, kuo vadovaudamiesi teismai taip skirtingai vertina panašias situacijas, pasikalbėjome su keletu tos srities specialistų.
Kęstutis Čilinskas, advokatas, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas:
Neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas atsižvelgiant į daugybę priežasčių: kokio dydžio moralinė žala padaryta, kiek ilgai jautėsi jos padariniai, kokios pasekmės – gal žmogus nebegali bendrauti, judėti; ar tai trumpalaikiai sutrikimai, ar trauma visam gyvenimui ir pan.
Be to, teisėjams, nagrinėjantiems moralinės žalos atlyginimo bylas, manau, įtakos turi ir jų patirtis. Jei jo artimieji ar jis pats yra patyręs moralinę skriaudą, jis geriau supras kito žmogaus kančias, aiškiau suvoks, kokios galėjo būti pasekmės ir kaip žmogus tokiu atveju jaučiasi.
Moralinė žala pradėta priteisinėti palyginus neseniai. Visiems iš karto buvo aišku – priteisti būtina, tačiau žalos dydis iki šiol interpretuojamas laisvai. Priimant įstatymą dėl moralinės žalos atlyginimo daugmaž buvo aptarti tik mirtini atvejai ir nustatyta 120 000 – 150 000 litų neturtinės žalos dydis.
Tačiau prisiminkime tą garsiąją Marijmpolės nudegintų dvynukų bylą. Pradžioje buvo priteistas milijonas litų. Vėliau – kitas teisėjas Kaune – sumą sumažino perpus. Šiuo atveju ir suma labai didelė, ir atskirų teismų priteistos žalos dydis smarkiai skiriasi. Nori nenori peršasi išvada, jog tokie sprendimai nelabai skaidrūs. Manau, jog šis precedentas ir išbalansavo skiriamos moralinės žalos ribas ir dydžius.
Arba kėdainietės Dalios Budrevičienės atvejis. Jai priteista 80 000 litų moralinė žala, nors bendrovė turtinga, o moteriai padaryta didžiulė žala... Kodėl įvertinta tik tokia suma?
Europos Žmogaus teisių teismas turi praktiką ir jo priteisiamų sumų dydis nešokinėja taip smarkiai. Laisvai interpretuojamos kančios dydis leidžia laisvai interpretuoti ir moralinės žalos dydį.
Mūsų šalies Aukščiausiasis Teismas turi pagaliau formuoti teismų praktiką tokiais atvejais. Šiuo metu tai nėra padaryta, užtat ir nėra tvarkos – kiekvienas teisėjas moralinės žalos dydį suvokia vis kitaip.
Algis Norkūnas, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas:
Pagal LR įstatymus neturtinės žalos dydis neribojamas. Teisingumą vykdo teismai ir, jei šalys nesutaria gražiuoju – kyla ginčas, tai teismas ir nusprendžia, kokio dydžio yra padaryta toji žala. Žinoma, sprendimas turi būti pakankami aiškus – aiškios priežastys, nulėmusios, kodėl paskirta tokio, o ne kitokio dydžio neturtinė žala.
Tačiau situacijos, dėl kurių prašoma priteisti neturtinę žalą, dažnai būna panašios tik iš pirmo žvilgsnio, o standartų, kuriais galima būtų remtis, nėra. Man pačiam yra tekę nagrinėti nemažai bylų, kuriose teko patikslinti neturtinę žalą, tačiau pasiremti kokia nors konkrečia byla negalėjau, nes norint pasiremti, tos bylos turi būti maksimaliai panašios.
Įstatyme apibrėžti tik bendri nurodymai, į ką reikia kreipti dėmesį: į žalą padariusio asmens kaltę – tyčia ar netyčia padarytas nusikaltimas, kokio dydžio padaryta žala, kokios pasekmės.
Remdamasis savo pastebėjimais, galiu pasakyti, kad praktikoje yra taip: mirties atveju nukentėjusiuoju pripažintam žmogui paprastai priteisiama iki 100 000 litų, o kai nukentėjusysis lieka gyvas, bet smarkiai visam gyvenimui suluošintas, žalos dydis paprastai skiriamas didesnis - nuo 120 000 iki 150 000 litų. Lengvesni sužalojimai paprastai įvertinami iki 50 000.
Teisėjas turi stengtis objektyviai vertinti situaciją, faktus, o ne nukentėjusiojo emocijas – visada nukentėjusiajam atrodo, jog jo bėda yra pati didžiausia. Tačiau realybė, deja, tokia: kai nėra ribų, tai ir priteisiama žala nevienoda.
Daug kas spekuliavo ir nudegintų Marijampolėje dvynukų bylos tema. Atseit, priteista nereali suma – pusė milijono litų. Tačiau niekas neakcentavo, jog ši suma tenka 4 žmonėms – rodos, po 200 000 litų vaikams ir po 50 000 – tėvams.
Aukščiausiojo Teismo prerogatyva nors kažkiek standartizuoti neturtinės žalos skyrimo atvejus, bet, turiu pripažinti, kad kol kas toje srityje postūmių kaip ir nėra. Literatūros ir teorinių traktatų ta tema turime daug, tačiau praktikoje kol kas sunku išaiškinti visiems, kad priimas sprendimas yra teisingas. Taip, Aukščiausiasis Teismas turi formuoti teismų praktiką tais klausimais. Esame pateikę pasiūlymų, bet žinote lotynišką posakį – “Lygus lygiam valdžios neturi”. Tad kiti kolegos gali atsižvelgti į tuos pasiūlymus, o gali ir neatsižvelgti.
Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas:
Nevienodi žalos dydžiai priteisiami dėl keleto priežasčių. Visų pirma, Lietuvoje labai sunkiai skinasi kelią moralinės žalos atlyginimo institutas. Teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi. Tai turėtų daryti Aukščiausiasis bei Administracinis teismai, nagrinėdami jiems pagal kompetenciją priskirtas bylas.
Kita vertus, žalos dydžiai priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias vertina priimdami sprendimą teismai, todėl vargu ar galima daryti prielaidą, jog vieno žmogaus gyvybė brangesnė nei kito. Bet kurio žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė.
Žmonėms susidaręs įspūdis, jog iš medikų - numarinusių ar dėl abejingo požiūrio į žmogų jį suluošinusių - priteisiama didesnė žala nei iš žmogaus, padariusio nusikaltimą. Vienu atveju pinigai mokami iš valstybės, kitu – iš nusikaltusiojo kišenės. Šiuo atveju galėčiau pasakyti tik tiek: kas galėtų paneigti, kad šios aplinkybės neturi įtakos teisėjų apsisprendimui?
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
