Praėjusią savaitę svarstydami 2024 metų biudžeto projektą komiteto nariai nutarė, kad kai kurie prašymai skirti daugiau lėšų yra pagrįsti.
Kultūros komitetas siūlo kitų Lietuvos kino centro biudžetą padidinti dar 3 mln. eurų.
„Lietuvoje mes turime mažiausią kino valstybinį finansavimą, paskirstomą per kino instituciją tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Skaičiuojant vienam gyventojui šis finansavimas nesiekia ir dviejų eurų. Latvijoje jis sudaro apie keturis eurus, Estijoje – virš aštuonių eurų, Suomijoje, Švedijoje – apie penkis eurus vienam gyventojui“, – sakė Kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.
Anot jo, valstybės indėlį į filmų kūrimą reikėtų padidinti mažiausiai 30 procentų.
Kino centro vadovo teigimu, kasmet kūrėjams ir kitiems su kinu susijusiems projektams paskirstoma 7,3 mln. eurų.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos ir Autorinio kino aljanso duomenimis, Lietuvos kino sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kone penkis kartus, smarkiai padaugėjo lietuvių kūrėjų filmų, kurie pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, tuo metu valstybinis kino finansavimas filmų parengiamiesiems ir gamybos darbams, skiriamas per Lietuvos kino centrą, tesiekia apie 5–5,5 mln. eurų per metus.
Kultūros komitetas savo iniciatyva nutarė prašyti papildomai kitąmet skirti 300 tūkst. eurų Šimtmečio dainų šventei surengti. Jo teigimu, šias lėšas būtų galima paimti iš viršplaninių pajamų arba iš akcizų mokesčio.
Komitetas pabrėžė, kad šiame renginyje planuoja dalyvauti apie 34 tūkst. žmonių, būtina jiems užtikrinti tinkamas sąlygas: apgyvendinimo, transporto, maitinimo, reikalingos įrangos, kūrybinių sprendimų įgyvendinimą ir pan.
Kultūros ministerijos duomenimis, Vyriausybė dainų šventės organizavimui kitąmet numatė išleisti 4,7 mln. eurų.
„Tų 300 tūkst. eurų mums trūksta“, – per komiteto posėdį pripažino kultūros ministras Simonas Kairys, tačiau jis vylėsi, kad vienaip ar kitaip lėšas pavyks rasti.
Be to, Seimo nariai siūlo papildomus 625 tūkst. eurų numatyti Lietuvos kultūros sezono renginiams Prancūzijoje. Jų teigimu, tai yra pagrindinis šalies kultūros pristatymas užsienyje 2024 metais, unikali galimybė supažindinti Prancūzijos auditoriją su Lietuva, jos kultūra.
Juoba, kad projektas ne tik organizuojamas, bet ir finansuojamas abiejų šalių, todėl itin svarbu išlaikyti paritetą ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.
Būsimiems Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje renginiams dabar numatyta skirti 2,5 mln. eurų.
Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų Gitano Nausėdos bei Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) globojamas projektas vyks kitų metų rugsėjo 12–gruodžio 12 dienomis Paryžiuje, Lione, Grenoblyje, Marselyje, Nicoje, Tulūzoje, Ekse bei kituose miestuose. Juo siekiama siekiama supažindinti šios šalies visuomenę su Lietuvos profesionaliuoju menu ir kultūra, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir stiprinti abiejų valstybių ryšius.
Dar 166 tūkst. eurų Kultūros komitetas ragina padidinti kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo biudžetą.
Seimo komitetas taip pat parėmė Lietuvos nacionalinio dramos teatro prašymą skirti per 248 tūkst. eurų įsigyti nutolusią saulės elektrinę.
Pernai Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtino teatro paraišką tokiai elektrinei įsigyti ir skyrė 80 proc. pradinės kainos. Likusias lėšas turi sumokėti pati kultūros įstaiga.
Nacionalinis dramos teatras planuoja, kad ši investicija atsipirks per 3,5 metų.
2024 metais kultūrai ir visuomenės informavimui iš viso numatyti beveik 427 mln. eurų.
Biudžeto projektą dar svarstys Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, Vyriausybė, galutinį sprendimą priims parlamentas.
