„Šiuo metu, kai daugelis komisarų jau yra įvardinta kaip kandidatai, šalys pareiškė, į kokius postus norėtų, kad šie kandidatai pretenduotų – tai didžioji dalis kandidatų pretenduoja į ką nors, susijusio su ekonomika. Ir labai mažai kas įvardija būtent gynybos ar plėtros portfelius. Taigi, aš laikausi tos nuostatos, kad mes turime visas galimybes prašyti tokių portfelių. O kaip bus atsiliepta į prašymą – pamatysime“, – penktadienį, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, žurnalistams sakė A. Kubilius.
Anot jo, netrukus prasidės derybų procedūros su EK pirmininke Ursula von der Leyen. A. Kubiliaus teigimu, jo požiūris į tai, kokio portfelio gali siekti Lietuva, sutampa su šalies vadovo pozicija.
„Norisi gauti tokią atsakomybę, kurioje galėtume duoti daugiausiai pridėtinės vertės Europos Komisijai, pačiai Europos Sąjungai ir tuo pačiu ir sau, Lietuvai. Ir kur mes galime duoti tos pridėtinės vertės yra tai, kur mes turime, tam tikra prasme, unikalios patirties. Tai yra klausimai, susiję su saugumu, su gynyba, su Europos Sąjungos plėtra“, – aiškino kandidatas į EK.
G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo pritarė A. Kubiliaus kandidatūrai į EK, nesusitikęs su Vyriausybės vadovės teikiamu pretendentu į eurokomisarus.
Anksčiau kritikavo prezidentą dėl pozicijos G. Landsbergio atžvilgiu: neatsiprašiau
Keletą mėnesių viešojoje erdvėje virus diskusijoms dėl galimos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į EK, A. Kubilius ne kartą kritiškai pasisakė prezidento atžvilgiu. Klausiamas, ar dėl tokių pareiškimų susitikimas su šalies vadovu nebuvo nejaukus, konservatorius patikino – pokalbis buvo konstruktyvus.
„Aptarėme ir šį klausimą – apie mano kritinius gebėjimus – šiek tiek su šypsena. Bet tai, kad prezidentas, žinodamas ir mano tas kritines pastabas, parėmė mano kandidatūrą – tai yra vienas iš tų tokių, drįsčiau pasakyti, šiek tiek netikėtų momentų. Bet gyvenimas būna pilnas netikėtumų“, – apie pokalbio atmosferą kalbėjo A. Kubilius.
„Aš neatsiprašiau. Prezidentas priima ir vertina mano kandidatūrą kaip svarbią, o tai, ką mes esame kalbėję ar rašę anksčiau, tas lieka“, – atsakė jis, klausiamas, ar neatsiprašinėjo prezidento dėl anksčiau išsakytų pastabų.
Tikisi sulaukti palaikymo Seime: nenustebs, jeigu dalis opozicijos rems jo kandidatūrą
Dėl A. Kubiliaus kandidatūros į EK dar turės apsispręsti Seimas – kitą savaitę šiuo klausimu šaukiama neeilinė parlamento sesija.
Nepaisant dalies opozicijos kritikos, A. Kubilius viliasi sulaukti palaikymo Seime.
„Aš nenustebsiu, jei opozicija nepritars mano kandidatūrai, nebalsuos „už“. Bet lygiai taip pat nebūsiu labai nustebintas, jeigu kažkas iš opozicijos nutars, kad galima ir paremti. Čia nėra asmeniškai kažkoks Kubiliaus klausimas. Iš tikrųjų, yra svarbus valstybės klausimas, kaip mes galime prisidėti prie Europos Sąjungos darbo, prie Europos Komisijos darbo mums ypač svarbiose srityse“, – sakė politikas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- Dėdulė, debilius, tomaševskis...- dabar "lyderiai" , ožio marionetės,- Broileris I ir jo jodama kumelė...
'''Vilius Kavaliauskas
5 val. ·
KOKIAI PARTIJAI PRIKLAUSO eLeT V? Jeigu netingite, atsidarykite svetainę l lt ir ten paskaitykite komentarus apie vidaus politiką. Sužinosite, kad valstybei vadovauja kerštingas idiotas, kuris nenori visas problemas puikiai išmanantį ir šalyje ypač mylimą politiką skirti eurokomisaru.
Ten rasite gausius „tiriamosios žurnalistikos“ traktatus apie emiratuose suvalgytą kotletą, bet nerasite nė žodžio, kur išgaravo 40 mln pensininkų pinigų, ar kam reikalingas Vilniui pasaulyje brangiausias stadionas. O jeigu dar žinotumėt, kad tai svetainei vadovaujantis išrinktasis gauna daugiau nei premjerė ar prezidentas (taip pat mūsų – biudžetinių pinigų)...
Žmonės nei akli, nei kvaili. Jau ne kartą Konarskio gatvėje jie reikalavo: „Grąžinkite televiziją žmonėms“. Šūkis logiškas, nes eLeTVe – visuomeninė.
Jos kryptis ir vadovus renka įvairių institucijų suskirti atstovai. Tik ką daryti, kai jie, už posėdžius gaudami prasčiokui tiesiog kosmines sumas, patys apanka ir apkursta, patys užspringsta tais „kotletukais“.
1996-tų pradžioje BBC pakvietė į Londoną Lenkijos TV tarybą – parodyti, ką reiškia „visuomeniškumo“ statusas. Prie tos grupės priklijavo ir mane. Kadangi turėjau valdišką postą, po kelionės atsirado ir rezultatas:
-ėmėm transliuoti BBC laidas (ačiū idėją parėmusiam eLeT V vadovui Neverauskui). O Lenkijos T V raida tapo mums pavyzdžiu.
Po dešiniesiems fatališkų rinkimų Lenkijos seimas ir Tusko vyriausybė pasielgė ryžtingai, – pakeitė visuomeninės tarybos narius, o tuo pačiu – ir TeVeR vadovybę.
Verksmingi laiškai į tarptautines institucijas davė priešingą rezultatą – ten pasakė kad praradus profesinius principus ir užsiimant tik propaganda, ir reikėjo laukti tokių sprendimų.
Lietuvos partijoms, kurios ruošiasi rinkimams, laikas būtų pagalvoti, kaip jie atsakys į reikalavimus atgauti visuomeninę TeVeRe. Kelią parodė kaimynai lenkai, kitos ES partnerės: paleisti eLeRTe tarybą ir pagal egzistuojantį įstatymą paskirti naujus jos narius (nauji gal netaps uždaru suinteresuotųjų rateliu).
Taryba turi skelbti naują vadovybės konkursą, kur ne tik etikos, bet ir moralės principų nesilaikantys veikėjai (prisiminkime „raganų medžioklę“ VU žurnalistikos katedroje ir tą organizavusį šiandien LeTeVe „moralę“ formuojantį direktoratą) negali būti net kandidatais.
Gal pavyks išsiaiškinti, kur nuplaukia mokesčių mokėtojų milijonai (pagarba nors bandžiusiems tą daryti valstiečiams). Jeigu dėl to nauja koalicija nesutars, toliau turėsime valstybę ardančią, žmones demoralizuojančią jėgą.
Šitie žodžiai neliečia dešimčių talentingų kolegų, kurių laidos vis dar prasimuša į dienos šviesą. Turėdamas „žurnalistikos T V specializacijos“ diplomą, žinau, kaip tai nelengva.''
