Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo nagrinėti bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.
Į KT prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, trečiadienį kreipėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į KT prašydami įvertinti, ar per 2012 metų spalį vykusius parlamento rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, kreipėsi ir kadenciją baigiančio Seimo nariai.
(Papildyta 15.55)
Kuo skiriasi reitingavimo balsai nuo kitų?
KT teisėja Toma Birmontienė posėdyje išsakė mintį, kad susidaro įspūdis, jog egzistuoja tarsi dviejų rūšių Seimo nariai. „Už vienus balsus galima pirkti, o už kitus negalima“, – sakė ji. Atsakydami VRK atstovai aiškino, kad ir šie balsai turi įtakos rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
VRK duomenimis, skaičiai po balsų perskaičiavimo rinkimų apylinkėse kartais nesiskiria, bet kad nesiskirtų visoje apygardoje – būna labai retai. Tačiau tie nukrypimai būna nedideli – vos kelių balsų.
Dar šiandien KT ketina apklausti liudytojus.
––––––––––
(Papildyta 14.50)
Prezidentės patarėja: pirktų balsų kiekis galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams
Paklausta, ar prezidentūros atstovai abejoja atskirais sąrašais, ar reitingavimo rezultatais, I. Pukanasytė sakė, kad abejonių yra dėl pirmumo balsų. Kitas klausimas – kokią įtaką galėjo turėti pažeidimai. „Sakyti, kad visu šimtu procentų – negalima“. Ji sakė, kad dėl pirmumo balsų daugiausiai abejonių kelią vienas sąrašas, tačiau jo neįvardijo.
„Yra prielaida, kad priklausomai nuo to, kiek buvo šiurkščių pažeidimų, kiek rinkėjų buvo paveikta, (galėjo būti išrinkti kiti kandidatai – red. past.). <...> Jeigu tie rinkėjai (pirkti – red. past.) būtų neatėję, galbūt rinkimų rezultatai galėjo būti kitokie“, – sakė prezidentės patarėja I. Pukanasytė.
Atsakydama į KT klausimus, ar juos tenkina VRK darbas I. Pukanasytė sakė, kad „tie pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos rezultatams, buvo nevienodi“.
VRK: probleminėse apylinkėse balsai buvo perskaičiuoti
VRK pirmininkas Z. Vaigauskas KT posėdyje sakė, kad šiuose rinkimuose ypatingas dėmesys buvo skirtas pažeidimų prevencijai ir jų fiksavimui, kuris po pirmojo rinkimų turo buvo dar labiau sustiprintas. Jis priminė, kad po pirmojo rinkimų rato prisijungė ir visuomenė, surengusi pilietinę akciją „Baltosios pirštinės“, ir daugelyje rinkimų apygardų neigiami reiškiniai atsitraukė“.
Tačiau jis teigia, kad bandyti įvertinti, kiek balsų galėjo būti pirktų, pavyzdžiui, kalinčiųjų balsų, būtų be galo sunku. „Tie skaičiai yra sunkiai pagrindžiami“, – sakė Z. Vaigauskas. Vis dėlto posėdyje jis pateikė skaičiavimus, kokiu atveju, tarkime vieno mandato netektų Darbo partija, o Lietuvos socialdemokratų partijos politinis kraitis padidėtų vienu mandatu.
VRK atstovai taip pat informavo, kad probleminėse rinkimų apylinkėse, tarp jų Pajūrio rinkimų apygardoje, balsai buvo perskaičiuoti. Jie taip pat pripažino, kad Šilutės–Pagėgių rinkimų apygarda buvo „antra šalyje pagal pažeidimų skaičių“. Tačiau esminės įtakos rinkimų rezultatams tai neturėjo, kadangi „balsų skaičius yra per mažas“. Aiškindama Biržų–Kupiškio rinkimų apygardos situaciją, kur ginčijami I turo rezultatai, VRK akcentavo, kad ji priėmė sprendimą perskaičiuot balsus ginčijamoje Kaštonų rinkimų apylinkėje. Kitose apylinkėse balsai perskaičiuoti nebuvo kadangi nebuvo ir skundų.
KT posėdyje VRK atstovai aiškino, kad jeigu kurioje nors rinkimų apygardoje „buvo suvežta“ apie 600 balsų, o skirtumas tarp kandidatų siekia 2 tūkst. balsų, esminės įtakos rinkimų rezultatams jie negalėjo turėti. VRK taip pat teigia, kad kartu sudėjus visus abejotinus balsus, kurių susidarytų apie 4 tūkst., to iš esmės nepakaktų, kad būtų galima suabejoti rinkimų, kuriuose dalyvavo 1 mln. 370 tūkst. rinkėjų, rezultatais.
–––––––––––
(Papildyta 12.50)
G. Songaila Konstituciniam teismui: dalis mandatų būtų atitekę kitoms partijoms
Į KT klausimą, ar ginčija rinkimų rezultatus vienmandatėse, ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Tautininkų sąjungos pirmininkas G. Songaila sakė, kad buvo nuspręsta, kreiptis į KT po antrojo rinkimų turo, bet „iš esmės dėl pirmo turo rezultatų, kuriuos mes kvestionuojame“.
Atsakydamas į KT teisėjų klausimus, G. Songaila teigė neatmetantis, kad rinkėjų balsai galėjo pasiskirstyti kitaip, ir kai kurios partijos butų gavusios vienu kitu mandate mažiau, tačiau į naujos kadencijos Seimą galėjo patekti daugiau kitų partijų, pavyzdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, atstovų.
Prezidentūra: balsų pirkimas galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams
Respublikos Prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė informavo KT, kad į šalies Prezidentę kreipėsi kelios partijos, turinčios abejonių dėl rinkimų rezultatų teisėtumo. Todėl Prezidentė kreipėsi į KT prašydama ištirti, ar galutiniai rinkimų rezultatai daugiamandatėje ir 7 vienmandatėse rinkimų apygardose yra teisėti. Ji aiškino, kad balsų pirkimas galimai galėjo turėti įtakos tiek vienmandačių, tiek daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatams, ir priminė, kad tokios išvados dėl kai kurių rinkimų apygardų priėjo ir VRK. Anot jos, abejonių kyla dėl pirmumo balsų bei dėl to, kad į Seimą galėjo būti išrinkti kiti kandidatai.
Ji kėlė klausimą, kad gal būt būtų galima ne naikinti daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, bet sutrukdyti tapti Seimo nariais tiems asmenims, kurie padaro šiurkštų rinkimų įstatymo pažeidimą, kurių išrinkimas būtų neteisėtas.
Z. Vaigauskas: rinkimams surengti prireiktų 4 mėnesių
„Tai truktų apie 4 mėnesius“, – žurnalistų paklaustas, per kiek laiko būtų galima surengti pakartotinus rinkimus, sakė VRK pirmininkas Z. Vaigauskas. Tačiau jis pabrėžė, kad tai būtų sudėtinga.
Paklaustas, kaip klostytųsi situacija Lietuvoje, jeigu rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, jis sakė prisimenantis ankstesnes diskusijas šia tema. „Aš prisimenu ankstesnes diskusijas – tai tokiais atvejais darbą tęstų dabar esantis Seimas", – sakė Z. Vaigauskas.
Paklaustas, ar šios sudėties VRK būtų pajėgi surengti naujus rinkimus, jis leido suprasti, kad iš VRK nereikia tikėtis prokuratūros vaidmens, „kuri ieško kaip paneigti ir sugriauti“ atlikėjos.
„Bet jeigu reikėtų organizuoti rinkimus, komisija atitiktų tuos reikalavimus“, – sakė jis.
–––––––––––
Posėdžio pradžioje Seimo atstovas parlamentaras Gintaras Songaila, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir prezidentūros atstovai pateikė prašymus pateikti kai kuriuos papildomus dokumentus ir iškviesti liudininkus, kurie į KT besikreipusiųjų nuomone, galėtų atskleisti, ar VRK, spręsdama, ar patvirtinti rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir kai kuriose vienmandatėse rinkimų apygardose, tinkamai įvertino galimus pažeidimus. Šiuo metu KT nariams savo argumentus dėsto prašymus pateikusiųjų pusių atstovai.
G. Songaila: VRK rimtai netyrė šiurkščių pažeidimų
Per KT posėdžio pertrauką Seimo narys G. Songaila žurnalistams sakė, kad iki šiol Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) niekada nėra „rimtai tyrusi šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų daugiamandatėje apygardoje. ,,VRK atlieka daugiamandatės rinkimų komisijos funkcijas. Čia turbūt bus pagrindinis ginčas, ar ji tas funkcijas tinkamai atliko priimdama išvadą, kad esą šiurkštūs įstatymo pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams“.
Jis teigė, kad yra daug faktų, rodančių, kad buvo masiškai perkami balsai, kurie buvo ištirti. „Klausimas, ar ištyrė? <...> šiurkštus įstatymų pažeidimas savaime suponuoja, kad tai turi esminės įtakos rezultatams“.
VRK: pažeidimai esminės įtakos negalėjo turėti
VRK narys Jonas Udris žurnalistams sakė, kad „įvertinus visus skundus, visas galimas prielaidas ir visus pradėtus ikiteisminius tyrimus, darome prielaidą, kad visa tai pasitvirtintų, turėtume mažiau negu 4 tūkst. abejotinų balsų“.
,,Tai sudaro labai mažą procentą. Norint, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje iš esmės pasikeistų, bent dviem mandatais, reikėtų apie 20 tūkst. balsų. Tai buvo pagrindinis motyvas, kodėl VRK nustatė, kad nebuvo iš esmės pažeistas Rinkimų įstatymas. <...> Rinkimų rezultatai negali būti pripažįstami negaliojančiais, jeigu pagal įrodytus rezultatus galima nustatyti galutinį rinkimų rezultatą.
Nagrinėjama skubos tvarka
Bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, KT nagrinėja skubos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos KT įstatymo 77 straipsnį šis klausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo KT. Prezidentė ir Seimo nariai į KT kreipėsi trečiadienį. KT prašoma įvertinti, ar masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bei išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės–Pagėgių, Biržų–Kupiškio, Širvintų–Vilniaus, Vilniaus–Trakų, Kaišiadorių–Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose. Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose, pranešė prezidentūra, į D. Grybauskaitę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
