Taip, jūs perskaitėte teisingai. Nekalbame apie šimtmečio senumo istorijas, o primename tas, kurios nutiko vos kiek daugiau kaip prieš 10 metų... O viskas prasidėjo taip.
Pagaliau išsekus kantrybei, vieną ankstyvą praėjusios savaitės rytą Batėgalos kaimo (Jonavos r.) verslininkas 42 metų Arvydas Balčiūnas, iš pašalinių sužinojęs, jog prie jo tvenkinio eketės karpius bei kitokias žuveles žeberklu bado vienas tame pačiame kaime gyvenantis jaunuolis, nusprendė į policiją nesikreipti ir pats surengti vagišiui savotišką Linčo teismą.
Prie tvenkinio - vagių pėdsakai
Maždaug prieš ketverius metus Arvydas Balčiūnas sugalvojo išsikasti tvenkinį ir imtis karpių auginimo. Privatizavus kadaise P. Cvirkos kolūkiui priklausiusių karvidžių mėšlidę, pirmiausia reikėjo ją išvalyti, išsiurbti srutas. Paskui į švarų vandenį ūkininkas prileido įvairių žuvų (daugiausia - karpių) mailiaus, už kurį teko pakloti apie 500 litų.
Deja, karpiams reikalinga priežiūra - juos reikia maitinti, tad nenuostabu, jog per metus į nedidelį tvenkinį ūkininkui tekdavo suberti iki 2 tonų grūdų. Per kelerius metus gerokai ūgtelėjusios žuvys ėmė traukti brakonierius. Vasarą jas žvejoti būdavo kiek sunkiau, tačiau žiemą užtekdavo atsėlinti prie eketės ir jų prisibadyti žeberklu.
Šiemet, vos užšalus tvenkiniui, A. Balčiūnas vis dažniau pamatydavo žmonių paliktus pėdsakus, pritaškyto kraujo. Iš aplinkinių vyriškis sužinojo, jog, be kitų „poledinės žūklės mėgėjų“, prie eketės ne kartą buvo apsilankęs to paties kaimo gyventojas Sigitas Chlapotinas (22 m.). Šis jaunas vaikinas dirba visai šalia Arvydui priklausančio tvenkinio įsikūrusioje įmonėje.
A. Balčiūnas tikino, jog jį labai papiktino toks elgesys, mat žeberklu sužalotos žuvys, kurių nepavykdavo „pasmeigti“, vėliau vis tiek žūdavo. Pavasarį, nutirpus ledui, daugybė jų plūduriuodavo pilvais į viršų... Šiemet vyriškis eketę bandė dangstyti metaliniu sietu, paskui iš polietileno sukalta uždanga, tačiau visos šios apsaugos priemonės netrukus būdavo nudraskomos ir numetamos šalin.
„Rimtos pamokos“ išvakarėse verslininkas apsilankė S. Chlapotino namuose, tačiau jaunuolio nerado. Pasikalbėjęs su jo motina A. Balčiūnas primygtinai prašė perduoti sūnui, kad šis neitų artyn prie jo tvenkinio, kad nebadytų ir nevogtų žuvų...
Kryžiumi paženklinta egzekucija
Išaušo antradienio rytas. Kartu su dviem sūnumis A. Balčiūnas atsikėlė anksti ir apie šeštą valandą atvažiavo prie savo tvenkinio. Netoliese patykoję, jie netrukus pamatė ateinantį S. Chlapotiną. Sugriebę vaikiną klausinėjo, kada jis liausis gaudyti žuvis. Šis viską neigė.
Tada verslininkas nusivežė jaunuolį į netoliese esančią savo lentpjūvę, privertė jį nuogai nusirengti, rankas už nugaros surakino grandinėmis. Tačiau tuo „pamoka“ nesibaigė. Jaunuoliui ant nugaros ir krūtinės verslininkas aerozoliniais dažais išpurškė kryžių. Jis tikino norėjęs užrašyti vienintelį žodį - „žvejys“, tačiau tai padaryti nepavyko.
Esą specialiai jis kryžiaus nepiešęs - tiesiog dažai virtę į jį panašiu piešiniu... Paskui nuogą jaunuolį A. Balčiūnas nuvežė į jo cechą ir paleido. Šalia padėjo drabužius, batus. Vaikinas tą dieną nedirbo - bendradarbių padedamas išsilaisvino rankas, apsirengė ir grįžęs namo iškart išvažiavo į Jonavos rajono policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą...
Ne kartą nukentėjo nuo vagių
A. Balčiūnas tikino dėl tokio savo poelgio nesigailįs ir manąs, kad tai bus rimta pamoka ne tik S. Chlapotinui, bet ir kitiems jo tvenkinį pamėgusiems vagišiams. Beje, tokiems veiksmams verslininką paskatino ir faktas, jog jis per pastaruosius kelerius metus buvo apvogtas ne vieną sykį.
Vagys padarė žalos daugiau nei už 18 000 litų. Du kartus nusikaltėliai pavogė Balčiūnų šeimai priklausantį mikroautobusą (pirmą sykį - per Arvydo jubiliejinį gimtadienį tiesiai iš kiemo). Jį verslininkui teko iš vagių „išsipirkti“. Paskui šeima neteko brangiai kainavusių pjūklų galandinimo staklių bei benzinpjūklio...
Taip bendradarbių akyse pažemintas jaunuolis žurnalistų nevengė. Jis tvirtino iš A. Balčiūno tvenkinio neištraukęs nė vienos žuvies, tačiau neneigė šią žiemą ir vienas, ir su bendradarbiais lankęsis prie eketės - norėjęs pasižiūrėti į deguonies pristigusias, todėl paviršiun dažnai išlendančias žuvis.
Jaunuolis neslėpė žinąs, jog buvo tokių, kurie graibštu išsitraukdavo kokią žuvelę, tačiau jį apkaltinti vagyste verslininkas tiesiog neturėjęs teisės, nes nė karto nepagavęs su įkalčiais - nei su žuvimis, nei su žeberklu. Juk esą kiekvieną dieną einąs iš darbo pro jo namus, todėl šis galėjęs sulaikyti, patikrinti ir tiktai įsitikinęs kaltumu suvedinėti sąskaitas.
- Jaučiausi labai pažemintas, dėl to ir kreipiausi į policiją, - tikino jaunuolis. - Manau, kad A. Balčiūnas pasielgė neteisingai. Jeigu jis ir įtarė, jog esu vagis, galėjo už tai arba kreiptis į policiją, arba „duoti malkų“, bet ne taip pasityčioti.
Už kalakutą - keliaklupsčia per kaimą
Beje, panašūs Linčo teismai Lietuvoje - ne naujiena. Savotišką egzekuciją visam gyvenimui tikriausiai prisimins Šukionių kaimo (Pakruojo r.) gyventoja Emilija D.
Įtaręs kalakuto vagyste, kaimynas privertė moterį keliais ropoti po kaimą ir, pripažinus savo kaltę, atgailauti bei pasižadėti niekada to nebedaryti...
Tąsyk kai kurios kaimo moterys taip pat siūlė vagilę išrengti ir paleisti nuogą. Pastaroji buvo neseniai grįžusi iš moterų kolonijos, kur atliko bausmę už medaus vagystę.
Na, o paaiškėjus, kad Emilija iš tiesų pavogė kalakutą, moteris pateikė savą versiją. Esą norėjusi išvaikyti į jos kiemą užsukusius paukščius, tačiau vieną netyčia užmušusi pagaliu, todėl ir įsimetusi į puodą...
Nukentėjo niekuo nekaltos
Nepagrįstai apvagintos Paįstrio kaimo (Panevėžio r.) gyventojos (motina su nepilnamete dukra) patyrė žiaurų tardymo seansą. Trys savavaliautojai - Egidijus Ančerevičius (22 m.), Marius Šimoliūnas (24 m.) ir dviem dešimtmečiais vyresnis Alvydas Nevulis - buvo sulaikyti tuomet, kai motina pasiskundė policijai.
Paaiškėjo, jog vyrai žiauriai išsityčiojo iš jos bei šešiolikmetės dukters vienai kaimynei pasigedus piniginės su pinigais. Įsilaužę į tariamų vagilių namus vyrai rado tiktai nepilnametę dukterį. Merginą įsisodino į automobilį, nuvežė į mišką, gąsdino nukirsią galvą, tačiau ši neprisipažino pavogusi piniginę.
Tada, ilgai važinėdami po kaimus, pagaliau laukuose susirado merginos motiną. Ją taip pat nusivežė į mišką, grasino nukaposią pirštus, o jos dukrą išžagino. Po to motiną parvežė namo, o nepilnametę išniekino dar kartą. Galiausiai paaiškėjo, jog baudėjų aukos visiškai nekaltos. Už šį žiaurų susidorojimą E. Ančerevičiui teismas paskyrė 4 metus nelaisvės. Kiti du egzekutoriai bausmės išvengė, nes jiems su nukentėjėlėmis pavyko susitarti...
Žiaurus brolio kerštas
Vieną istoriją, nutikusią prie kelis dešimtmečius, papasakojo kolega Vladas. Pastarojo teigimu, tai nutiko viename Kretingos rajono kaime. Rytą į vieno garbaus amžiaus piliečio namus užsukęs kaimynas jį rado gulintį kraujo klane. Nukentėjėlį nugabenus į ligoninę paaiškėjo, jog senukas „iškastruotas“.
Netrukus jau visi žinojo kraupią tiesą. Pasirodo, tokio keršto vyriškis sulaukė iš savo brolio, kuris negalėjo jam atleisti už tai, kad šis kadaise bandė nuvilioti jo žmoną. Brolis dirbo veterinaro padėjėju - sanitaru, todėl matydavo, kaip šis kastruoja gyvulius. Supykęs vieną dieną jis nugirdė palaidūną brolį ir išbandė savo sugebėjimus. Nukentėjėlis tikino nieko nejautęs...
Panašių žiaurios egzekucijos pavyzdžių galima pateikti ir daugiau. Jie rodo, jog dažnai Linčo teismų aukomis tampa ir visai nekalti žmonės. Vadinasi, jau vien dėl to reikėtų jų vengti arba galvoti apie kitokias poveikio priemones.
