Šio asmens vardas ir pavardė nepriklausomos Lietuvos spaudoje sumirgėjo 1993-siais. „Ginkluotas ir labai pavojingas“ – tokie žodžiai paryškintomis raidėmis atkreipė skaitytojų dėmesį vietos spaudoje. Pagrindo būta su kaupu. Už vagystes prieš tai teistas vyras Panevėžio regione sėjo ne tik baimę, bet ir mirtį.
Pripažino pakaltinamu
Vietos gyventojams V. Tijūnėlis buvo gerai žinomas. Jis mėgdavo viešumoje rodytis apsirengęs moteriškais drabužiais, todėl dauguma aplinkinių manė jį esant protiškai atsilikusiu. Būtent todėl niekas per daug nekreipė į Valdą dėmesio. Iki tol, kol šis neatsidūrė teisiamųjų suole dėl kelių žmogžudysčių...
Kaip rašoma 1993-ųjų spaudoje, V. Tijūnėlio bylą tiriantiems prokurorams buvo nesuvokiama, ar tokiam žiauriam poelgiui žmogus gali ryžtis dėl kelių butelių degtinių ar kitų smulkmių. Todėl jam buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri pripažino V. Tijūnėlį pakaltinamu.
Tuomet prasidėjo teismo posėdis, kuriame ir paaiškėjo visuomenę pakraupti privertusios V. Tijūnėlio įvykdytų nusikaltimų aplinkybės. O viskas prasidėjo 1993-ųjų sausio 19-osios naktį.
Pratrūko netekęs kantrybės
Pirmąjį žiaurų nusikaltimą V. Tijūnėlis įvykdė Panevėžio rajone, Žaliosios miške esančiame vienkiemyje. Ten gyvenanti šeima ramiai vakarieniavo ir net neįtarė, kad aplink jų namus slampinėja ginkluotas budelis.
V. Tijūnėlis laukė, kol šviesos užges ir žmonės sumigs, o tada jis ketino juos apiplėšti. Bet pavakarieniavę, šeimos nariai toliau bendravo tarpusavyje ir nesiskirstė. Tas erzino lauke tykantį plėšiką. Spiginantis šaltis paskatino imtis veiksmų. Vyras užtaisė šautuvą ir nutaikė jį į langą pro kurį sklido šviesa.
Netrukus sušmėžavo žmogaus siluetas ir V. Tijūnėlis iššovė. Kulka kliudė 16-metų paauglį, kuris mirė vietoje. Savadarbės kulkos trajektorija tyrėjams sukėlė klausimų. Tik vėliau paaiškėjo, kad į šovinį buvo įdėta automato kulka, todėl 16-mečio organizme rastos net dvi kulkos, viena jų pasiekė širdį.
Kilus sąmyšiui, V. Tijūnėlis tiesiog sėdo ant dviračio ir išmynė iš nusikaltimo vietos. Dvirate transporto priemone jis važinėjo po Panevėžio ir Kupiškio rajonus. Per kelis mėnesius jis apiplėšė septynių vienkiemių gyventojus. Bet tuomet jis užsuko į Braziškių kaime (Kupiškio raj.) esančią atokią sodybą. Vyras įsibrovė į namą pro langą ir pradėjo rinktis daiktus. Tada į kambarį užėjo ligotas namų šeimininkas. Pamatęs vagį jis spruko pro duris, šias uždarė, bet toli nepabėgo. Prieš sprukdamas pro langą lauk, V. Tijūnėlis paleido šūvį į duris už kurių buvo išsigandęs namo šeimininkas. Pastarajam buvo sužeistos kojos. Netekęs daug kraujo, jis mirė. Tuo tarpu V. Tijūnėlis pasislėpė.
Bet netrukus buvo sulaikytas ir nuteistas 15 metų nelaisvės. Kaip sakė tuometinis Panevėžio rajono vyriausiasis prokuroras, V. Tijūnėlis tik per plauką išvengė mirties bausmės (tais metais Lietuvoje dar buvo numatyta tokia bausmė), nes jo aukos nebuvo kankinamos, nerasta kitų jo nusikaltimą sunkinančių aplinkybių.
Vėl atsidūrė už grotų
2015-siais V. Tijūnėlis vėl atsidūrė teisiamųjų suole. Šįkart dėl pasikėsinimo nužudyti brolio gyvenimo draugę. Vyras pateikė savąją versiją, kodėl jam neįtiko pusamžė moteris. Ji esą užgauliojo vyrą, kartais slėpė televizoriaus pultelį, kad šis negalėtų stebėti mėgstamų laidų per televiziją.
Tad praeityje už itin žiaurius nusikaltimus teistas vyras „auklėjimo“ priemone pasirinko kirvį. Teisme aiškino norėjęs tik pagąsdinti, bet patikėti tokia versija Temidės tarnams buvo sunku. Juolab, kad kirviu prieš moterį užsimojo būdamas neblaivus. O moterį išgelbėjo tik laiku sureagavęs teisiamojo brolis.
Už pasikėsinimą nužudyti teismas V. Tijūnėliui skyrė 9-erių metų įkalinimo bausmę.
