Kraupsta nuo tokio tėvų elgesio: „Slopina vaiko loginį mąstymą, nes tai yra vieno piršto prietaisas“

Ilgas sėdėjimas prie įrenginių ir besivystanti skaitmeninė priklausomybė specialistams kelia vis daugiau nerimo dėl poveikio ypač jauniems žmonėms.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ar įlindę į telefonus kvailėjame? Neniškytė patarė, į kokį klausimą turėtų atsakyti kiekvienas

Stulbina, kas šiandien vyksta su smegenimis: daugumai jų dalis sumažėjo

Profesorė perspėjo tėvus dėl augančios grėsmės: „Kai vaikai užaugs, mokykloje nebus to pleistriuko“

„Tai kelia nerimą visai visuomenei ir apie tai tikrai dažnai girdime. Bet tai neišvengiama. Čia kaip tam tikrų ligų, susirgimų prevencijoje yra modifikuojami [keičiami] ir nemodifikuojami rizikos veiksniai. Šiuo atveju tai yra sunkiai modifikuojamas rizikos veiksnys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ konstatavo VU Medicinos fakulteto Ikidiplominių studijų prodekanė, doc. dr. Laura Nedzinskienė.

Vieno piršto prietaisas

Jos manymu, sprendimas čia būtų ne patiems vaikams sakyti, kad besaikis ekranų naudojimas yra blogai, bet šviesti jaunimą, kuriam yra 20–30 metų.

„Jie turi spragą, nes augu, kai viskas prasidėjo, bet dar ne taip giliai, tai gal nelabai suvokė [rizikos]. Ir dabar pastebėkime – kad tik vaikas tylėtų, jam esant vos metų amžiaus tėvai duoda telefoną ar kažką kita žiūrėti, kad tik nerėktų, neverktų ir dar valgytų.

Yra labai yra blogai vaikui iki 3 metų duoti kažkokį technologinį prietaisą, kuris visų pirma tiesiog slopina loginį mąstymą, nes tai yra vieno piršto prietaisas. Vaikui labai svarbi smulkioji motorika. 

Kodėl ir vyresnio amžiaus žmonėms duoda kažką veikti su karoliukais, akmenukais – tai yra smulkiosios motorikos, kuri mums padeda išlaikyti tam tikrus mūsų smegenų asociacinius ryšius, vystymas. Tai yra tai, kas mums leidžia atlikti kognityvines veiklas. Tad ką mes darome iš vaikų? Tai yra vieno piršto technologija, nieko kažko daugiau neduodame“, – konstatavo VU docentė.

„Taip, be tam tikrų technologijų apsieiti jau nebegalime, nes toks yra gyvenimas, mūsų aplinka, tačiau jeigu visiškai pasikliausime tik jomis, tai kam mums tada smegenys?“

Pasak jos, labai svarbu vaikui ne tiesiog pasakyti „ne“, bet paaiškinti, kodėl negalima. Ji sutiko, kad labai svarbu turėti ir alternatyvų. „Kaip žinia, bet koks draudimas sukelia norą veikti taip, kaip tu neleidi. Tai yra vienas iš paauglystės principų“, – pastebėjo L. Nedzinskienė.

Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad mokslininkai dėl besaikio medijų vartojimo jau prieš kurį laiką įžiebė raudoną pavojaus signalą – nekontroliuojamas vaikų naudojimasis ekranais lemia kalbos, motorinio, emocinio vystymosi sutrikimus.

Mato vieną ydingą dalyką

Pacitavus posakį, kad šiuolaikinis jaunimas yra kaip antis – nei labai gerai vaikšto, nei labai gerai plaukia, nei gerai skrenda, suvok, visko daro po truputį, profesorė apskritai nebuvo linkusi lyginti kartų ir klijuoti kažkokių epitetų.

„Nenorėčiau lyginti – šiuolaikinis, praeitas jaunimas, nes kiekvienas laikas turi savą. Ir tą turime suprasti, nes turime jaunimą, kuris yra „čia ir dabar“. Jis bus toks pat po 10–20 metų ir sakys, kad „kitas jaunimas“ ir nebesuprasime, iš tikrųjų tai yra gerai ar blogai. Šiam laikui yra gerai – jie adaptavosi. 

Mums yra sunkiau suprasti jaunimą, tuos vyresnius, dvidešimtmečius. Kodėl sunku? Todėl, kad jie yra gimę su technologijomis, jose nardo kaip žuvys vandenyje. O tie, kurie yra penkiasdešimties ir vyresni, jie jau tam tikrame brendimo laikotarpyje įgijo tuos įgūdžius“, – kalbėjo ji. 

Profesorė teigė, kad nebūtų linkusi sutikti su tuo, kad jau nuo 11 klasės jaunimas turėtų pasirinkti, kuo nori būti, pasirinkti dalykus jau planuodamas kažkur stoti.

„Tam tikrose studijose visi dalykai yra svarbūs, nes iš kiekvieno tu kažką pasiimi. Toje pačioje anatomijoje turi būti ir geografija, ir fizika, ir biologija, ir chemija. Reikia visumos suvokimo, kitaip jiems tada yra sunku sudaryti tą loginę seką tarp tam tikrų dalykų“, – pastebėjo L. Nedzinskienė.

Dėl technologijų poveikio ateityje pasikeis ir smegenys?

Paklausta, ar dėl tokio intensyvaus informacijos srauto apdorojimo, su kuo tūkstantmečiais iki tol žmogus nesusidūrė, gali ir anatomiškai pasikeisti žmogaus smegenys, neuronų jungtys jose, pašnekovė sutiko, kad visko gali nutikti.

„[Taip nutiks], jeigu mes toliau nenaudosime savo smegenų veiklos taip, kaip naudojome iki to, visiškai pasikliausime dirbtiniu intelektu. Taip, be tam tikrų technologijų apsieiti jau nebegalime, nes toks yra gyvenimas, mūsų aplinka, tačiau jeigu visiškai pasikliausime tik jomis, tai kam mums tada smegenys? 

Tik kognityvinėms funkcijoms atlikti? Tai yra save aptarnauti, apsitarnauti ir viskas, bet mąstymo čia nėra. Hipotetiškai jį tada pakeis dirbtinis intelektas, tam tikras rezultatas bus pateiktas, tai kam tau tada tos smegenys?“ – svarstė mokslininkė.

Paklausta, ar dėl to tiesiog tapsime, o gal jau ir tapome bukesni, docentė neslėpė, kad daug įvairių aplinkybių, dėl kurių galime taip pagalvoti, yra sunkiai išvengiamos. 

„Paminėjote GPS, tai aš kitaip negaliu, nes dabar yra tiek automobilių, kiek prieš 30 metų nebuvo, tad technologija man padeda, tausoja laiką, pateikia trumpesnį maršrutą.

Kita vertus, dirbdamas tam tikrą protinį darbą žmogus skiria savo protinę veiklą darbui, susikoncentruoja. Jei kalbame apie mokslininkus, tai mes koncentruojamės į tyrimus, straipsnių rašymą ir t.t. 

Taigi kitose vietose duodame tam kompiuteriui galvoje palengvinimą. Bet visada siekti tokio palengvinimo negalima. Ir žmogus čia turbūt pats turėtų susivokti, kaip ir kalbant apie priklausomybes – jis pats turi norėti nevartoti, nenaudoti tų technologijų. Bet kaip tai padaryti, tai jau individualus dalykas. Todėl kiekvienas sau turime prisitaikyti tam tikrus dalykus, kurie mums palengvintų gyvenimą, bet neapsunkintų kitiems“, – konstatavo L. Nedzinskienė.