• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė portalui teigia ministerijoje ir visoje krašto apsaugos sistemoje radusi tai, ko ir tikėjosi. Pasak jos, buvusio ministerijos vadovo Juozo Oleko neteisingai pasirinkti įsigijimų prioritetai sukūrė daug problemų. Viena jų – lėšų trūkumas eiliniams samdyti.

REKLAMA
REKLAMA

- Būdama opozicijoje nuosekliai kritikavote buvusią valdžią ir jos politiką Krašto apsaugos srityje. Už sprendimą pereiti prie visiškai profesionalios kariuomenės be apmokymų kitai visuomenės daliai, už rezervo neformavimą ir pan. Ką atradote atėjusi vadovauti šiai sistemai ir dabar keičiate?

REKLAMA

- Radau maždaug tai, ką ir tikėjausi rasti. Dabar situacija detalizavosi, pasidarė aiškesnė. Nenoriu džiuginti kokių nors didelių Lietuvos priešų, labai kritiškai piešdama vaizdą. Esu linkusi daugiau daryti, nei toliau kalbėti, bet lieku prie tos pačios nuomonės – reikia rimtų permainų.

- Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir prezidentas Valdas Adamkus, kaip pamename, tą pačią dieną sugebėjo paskelbti Lietuvai ir pasauliui dvi priešingas žinutes apie šalies gynybinį pajėgumą. Prezidentas sakė, kad „kokie nors bepročiai Rusijoje“, jei tik panorėtų, užimtų Lietuvą greit ir nesunkiai. Ministras, beveik tuo pat metu, pareiškė, kad esame pasiruošę gintis geriau, nei gruzinai. Kaip yra iš tikrųjų?

REKLAMA
REKLAMA

- Lietuva, aišku, stengiasi būti pasiruošusi ir yra geresnėje situacijoje negu Gruzija, nes yra NATO narė. Aljanso sutarties 5-asis straipsnis galioja. Tiek man viešint pas organizacijos generalinį sekretorių, tiek pas Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorių, tiek NATO pareigūnams lankantis Lietuvoje yra pabrėžiama, kad sąjunga pirmiausia tam ir egzistuoja, kad jos narės gintų viena kitą. Ir aš tuo tikiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas klausimas – mūsų narystės NATO gilinimas. Reikia didesnio konkrečių veiksmų „sukibimo“. Svarbu tai, kaip mes, kaip paramą gaunanti šalis, būsime pasiruošę ją priimti. Svarbu ir tai, kaip pati NATO bus pasirengusi mus ginti konkrečioje situacijoje. Galiu pasakyti tik tiek, kad tuo keliu labai stipriai dirbama. Kaip suprantate, konkretūs Lietuvos gynimo planai, NATO gynybos planai nėra viešai diskutuojami.

REKLAMA

- Kuo galiausiai baigsis ginčas dėl profesionalų ir šauktinių kariuomenės?

- Problema nėra iki galo išspręsta. Laukiame Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Buvo, žinoma, keli variantai. Vienas iš jų – pirmą dieną atėjus į postą, panaikinti ankstesnio ministro įsakymą dėl šaukimo sustabdymo. Tai būtų reiškę konfrontaciją ir su dabartine karine vadovybe, ir su koalicijos partneriais. Ypač liberalai yra kategoriškai prieš šauktinius. Tad nutarėme paklausti Konstitucinio Teismo.  Jis atsakys, ar juridiškai nueita teisingu keliu. Priklausomai nuo jo sprendimo, toliau rengsime savo strategiją.

REKLAMA

Šiuo metu, vadovaujant mano patarėjui, generolui Jonui Kronkaičiui, jau rengiama strategija, pagal kurią žmonės būtų apmokomi ginti savo Tėvynę, bet tikslus formos pasirinkimas priklausys nuo Konstitucinio Teismo formuluočių. Tada bus nutarta – ar viskas vyks privaloma tvarka, ar savanoriškai.

- Paminėjote galimą konfliktą su karine vadovybę? Norite pasakyti, kad mūsų kariuomenės vadai gali pasipriešinti politikų sprendimams?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Nemanau. Bet tai nebūtų labai nuoširdus darbas, jei būtų taip padaryta. Juk kariuomenės vadai patys dalyvavo procesuose ir buvo įsigyvenę į tai, kad Lietuva atsisakys šauktinių.

- O jei konstitucinis Teismas priims sprendimą ir bus nutarta šauktinių neatsisakyti arba reiks rinktis kažkokį kompromisą, tai ką tada darysite su tais įsigyvenusiais? Jie tada nuoširdžiai dirbs?

REKLAMA

- Kariuomenės vadovybė keičiasi. Birželio 30 dieną baigiasi jos laikas.

- Ir kas gi užims kariuomenės vado pareigas?

- Negaliu to pasakyti, klausimas svarstomas. Tai ne mano vienos reikalas. Aš galiu tik siūlyti, o kandidatūrą Seimui teigia prezidentas.

- Bet jūs žinote, ką siūlysite?

- Taip. Bet ir to nesakysiu.

- Žiniasklaida daug rašė apie karinių laivų pirkimą, kurį atliko buvęs ministras J. Olekas. Rašyta apie tai, kad įsigyti jie netinkamu metu, kad nebuvo pirmos būtinybės prekė. Pagaliau, net atskleista, kad kitos valstybės už tokius pat ar labai panašius laivus mokėjo ženkliai pigiau. Ar galima sakyti, kad valstybei buvo padaryta žala ir padaryta žala krašto apsaugos sistemai? Kokios konkrečios sritys dėl to nukentėjo – liko be finansavimo?

REKLAMA

- Jei būtų buvusi mano valia, prioritetus būčiau išdėsčiusi kitaip. Ir mūsų sausumos pajėgos turi didelių poreikių. Trūksta ir žmonių, iškyla batalionų komplektavimo klausimai. Tiek daug išleidusio pinigų įsigijimams, buvusi politinė vadovybė pasielgė blogai. Laivų buvo galima palaukti dar porą ar trejetą metų. Taip pat galima pasakyti ir apie sunkvežimių „Sisu“ įsigijimą, kitus pirkimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausiate, kieno sąskaita dabar tai padaryta? Eilinių pasamdymo sąskaita. Atsisakiusi šauktinių kariuomenė šiandien negali pasisamdyti eilinių karių. Tai mūsų didžiausias galvos skausmas.

Artimiausiu metu turi paaiškėti, ar pavyks atidėti dalį pirkimų iki 2011-2012 metų. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri derėjosi su įmonėmis, su kuriomis jau buvo pasirašytos sutartys. Tai, žinoma, irgi bus tik laikinas sprendimas problemų, kurios iškyla dėl stipraus biudžeto apkarpymo. Juk krašto apsaugos sistema yra visiškai priklausoma nuo biudžetinio finansavimo. Mes nugauname jokių struktūrinių fondų pinigų, kaip kitos sritys. Jei blogai biudžetui, blogai verslui – blogai ir krašto apsaugai.

REKLAMA

Noriu pabrėžti, kad nepasamdžius pakankamai eilinių, išsikreipia proporcijos kariuomenėje. Susidaro didelis karininkų perteklius jau net kapitonų lygmenyje. Jų darosi neproporcingai daug, lyginant su tais, kuriems jie turi vadovauti. Kariuomenė be eilinių yra kariuomenė raumenų.

- Spaudoje buvo rašoma, kad tuos nelemtus laivus ketinama kažkam perparduoti, minėta Ukraina.

- Ne. Tai spaudos spekuliacijos. Laivai iš principo bus reikalingi Lietuvai. Po ketverių metų toks pirkimas būtų visai normalus. Spauda pernelyg manipuliuoja ir spekuliuoja teigdama, kad laivai blogi, per seni ir panašiai. Perkant daiktą, reikia pirkti gerą daiktą, kad nemokėtume dvigubai. Kitas dalykas, kad buvo problemų planuojant pirkimus. Žiūrima tik į kainą, kurią mokame dabar, nematant, kad jo išlaikymas išaugins kainą ir dvigubai.

REKLAMA

- Lietuvoje visur vyksta nesibaigiančios reformos – sveikatos, švietimo srityje. Ką galima pasakyti apie kariuomenę? Ar čia reformos irgi tęsis nuolat?

- Revoliucijų nebus. Tą sakiau jau pirmą dieną. Krašto apsaugos sistema dirba daug geriau, nei daugumą kitų. Daug jaunų, motyvuotų žmonių, kurie atėjo ne dėl pinigų. Tą labai nesunku pajusti. Kitas dalykas, kad visose kariuomenėse nuolat vyksta transformacijos, prisitaikant prie laikmečio iššūkių.. Tą pamatytumėt ir dalyvaudami NATO struktūrų pasitarimuose. Mums, manau, reiktų subalansuoti savo dalyvavimą tarptautinėse misijose ir pasirengimą ginti savo kraštą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų