Kosovo pripažinimo klausimas vėl atidedamas. Vakar besiginčiję parlamentarai sprendimą dėl šalies (ne)pripažinimo turės priimti po švenčių.
VU Tarptautinės teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius Žalimas tokiais svarstymais stebėjosi. „Galėtų prezidentas pagalvojęs pripažinti ir tiek. Konstitucija jam tai leidžia“, - sakė teisininkas.
Paklaustas, kaip jis vertino baimes, jog Kosovo pripažinimas galėtų paskatinti separatistines nuotaikas pačioje Lietuvoje, D. Žalimas juokdamasis komentavo, jog „neišgėręs tokių grėsmių nesugalvotų“ – jis teigė negalintis įsivaizduoti priežasčių, dėl kurių Lietuvai kiltų separatizmo grėsmė.
Pašnekovas pripažino, jog kai kurios kitos tautos galėtų pasinaudoti Kosovo (ne)pripažinimu kaip precedentu. Tačiau, pasak jo, taip nutiktų bet kuriuo atveju. „Čečėnai siekia nepriklausomybės ir sieks...“, - mano D. Žalimas.
Klausimą, ar Kosove yra tauta, D. Žalimas vadino ne teisiniu, bet fakto. Pasak jo, tokiais atvejais teisė nepajėgi atsakyti konkrečiai. Todėl galima rasti argumentų ir už ir prieš šį teiginį.
Jis prisiminė, kad Kosovas niekada nebuvo Albanijos dalis, todėl jos gyventojai turi tam tikra kalbinį, mentaliteto atskirumą. Teisininko manymu, šis sprendimas – diskusijų ir vertinimo klausimas. Pripažinus šalį, po 20 metų jau nebekiltų klausimų ar tai buvo teisinga ir ar ten yra tauta. D. Žalimas priminė, jog taip atsirado ir Moldova, Rumunija, arabų valstybės.
„Istorinės aplinkybės lemia, jog kartais labai artimos bendruomenės išsivysto kaip skirtingos politinės valstybės“, - teigė pašnekovas.
Taip pat nėra paprasta atsakyti į klausimą, ar pripažinimas pažeistų Serbijos suverenumo principą. Pasak D. Žalimo, žmogaus teisės ir tautos apsisprendimo teisė nėra vienos šalies vidinis reikalas – tai principai, reglamentuojami tarptautinės teisės.
Todėl Kosovo atsiskyrimo pagrindu galėtų tapti Serbijos vykdytos ilgalaikės sistemingos represijos, galinčios būti prilygintos genocidui. Todėl šia prasme du principai – teritorinis ir tautų apsisprendimo gali būti išspręsti taip: tam tikra tauta turi teisę atsiskirti, jeigu šalis, kurioje ji gyvena, negerbia tautų apsisprendimo teisės ir neturi reprezentatyvios vyriausybės, t. y. vykdo represijas prieš tą tautą. Tokiu atveju Kosovo atsiskyrimas turi pagrindą.
„Tai – tarptautinės teisės deklaracija, kurią mūsų politikai gerai išmoko, kartais pacituoja“, - komentavo D. Žalimas. Pasak jo, Kosovo nepriklausomybės klausimas yra susijęs su iš esmės politiniu sprendimu, kurią interpretaciją pasirinkti.
Po nepriklausomybės paskelbimo Kosove nesiliauja neramumai.
