„Per artimiausią savaitę, matyt, jau turėtų vykti lūžis. Matome, kad imunizacija vyksta labai sparčiai, bet jau ne dėl vakcinacijos, o dėl persirgimo. Tas lūžis savaitės bėgyje turi įvykti“, – ketvirtadienį „Delfi TV“ laidoje sakė A. Dulkys.
Ar tikrai kitą savaitę sulauksime omikron bangos piko?
Ministro prognozes Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis vertina palankiai. Anot jo, dauguma mokslininkų jau praėjusį mėnesį dabartinės koronaviruso bangos piką taip pat buvo numatę vasario pradžioje.
„Aišku, kai šiandien matome apie 11 tūkst. naujų užsikrėtimų, kalbėti apie gerėjančią situaciją sunku, bet <…> mes jau keletą dienų esame išlaikome vienodą skaičių atvejų. Kreivės yra skaičiuojamos sudedant 7-10 dienų vidurkį, o ši jau dabar piką – ji nebekyla, matome ženklų, kad net ir truputėlį nusileidžia.
Visa tai ir kitų šalių [omikron atmainos] bangų analizė rodo, kad kitą savaitę jos leidimasis gali prasidėti. Bet vėlgi, tai yra tik prognozė “, – akcentuoja profesorius.
Net ir pasitvirtinus šioms prognozėms, anot J. Augučio, vos tik pradėjus kristi skaičiams būtų anksti kalbėti apie bangos pabaigą – būtina stebėti ateinančių savaičių rodiklius.
„Dar galime pamatyti paros rodiklius vieną kitą dieną ženkliai aukštesnius nei matome įprastai, o tai yra normalu. Bet vidutinis skaičius savaitinių atvejų dabar yra pačiame viršuje, todėl šia prasme kitos savaitės paminėjimas yra pakankamai racionalus“, – sako jis.
Penktadienį pateiktais Statistikos departamento duomenis, praėjusią parą šalyje užsikrėtė 11 114 žmonių, mirė – 13 žmonės. Pasiteiravus, kaip skirsis rodikliai pasiekus užsikrėtimų kreivės lūžį, J. Augutis nurodė, kad viskas priklausys nuo to, kaip greitai leisis banga.
„Analizės rodo, kad reikia panašiai tiek pat laiko [kreivei nusileisti], kiek bangai reikėjo užkilti. O Lietuvoje banga pakilo nuo sausio pradžios. Kilimas truko apie pusantro mėnesio, tai maždaug tiek ir nusileidimas truks. Tačiau nesitikėkime, kad banga nusileis iki nulio ar keliasdešimties atvejų per dieną. Skaičiuosime nebe dešimtimis tūkstančių, bet tikrai mažesniais skaičiais“, – sako J. Augutis.
Profesorius taip pat pabrėžia, kad visuomenė labai greitai pripranta prie užsikrėtimo rodiklių – skaičiams pradėjus mažėti, apsidžiaugiama per anksti ir prarandamas realus vaizdas: „Mes esame labai aukštame užsikrėtimų lygyje, labai daug žmonių per dieną užsikrečia ir tai ne visus juos mes matome. <…> Šiuo metu nebūtų galima kalbėti apie jokį atsipalaidavimą, kol tokius skaičius matome“.
Teigia, kad jau dabar turi būti priimami sprendimai dėl rudens
„Delfi TV“ laidoje sveikatos apsaugos ministras taip pat užsiminė, kad jau šį pavasarį koronavirusas virusas gali tapti įprasta liga.
„Čia jau mūsų lauks kitokie darbai. <…> Tai reiškia, kad būtų klausimas, ar dar turi būti mobilūs punktai, spręstume paslaugų įkainių klausimą, o visas šitas dalykas turėtų integruotis į įprastą gydymo sistemą“, – sakė A. Dulkys
J. Augutis sako, kad nesvarbu, kaip liga bus pavadinta, nuo to visiškai niekas nepasikeis, nes koronavirusas turi savitą poveikį organizmui.
„Žinoma, tai yra susiję ir su valdymu. Man, kaip piliečiui atrodo, kad turėtume kiek įmanoma labiau vengti užsikrėtimų ir ligos. Juo labiau, ligos simptomai nėra labai sunkūs ar varginantys žmones. Vis tiek tai yra liga. Mes nežinome, kokį poveikį ji turės ateityje, tai infekcijos valdymą, kuris galbūt nebe pandemijos pavadinimą turės, vis tiek reikėtų tęsti, ypač vakcinavimo klausimą.
<…> Sudėti ginklus, mano įsitikinimu, dar negalima, reikėtų pagal stebint situaciją mažinti“, – sakė jis.
Antrindamas J. Augučiui, Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius, epidemiologas Vytautas Usonis atkreipia dėmesį, kad vos tik pasaulyje išplito SARS-CoV-2 virusas, buvo manoma, kad pavyks jį suvaldyti ar panaikinti, tačiau toks požiūris nepasiteisino.
„SARS-CoV-2 virusas cirkuliuos. Juo labiau, kad jis cirkuliuoja ne tik žmonių, bet ir gyvūnų populiacijoje, o tai dar labiau sunkina visas kontrolės ir valdymo galimybes“,– pabrėžia jis.
Profesorius akcentuoja, kad šiai virusinei infekcijai būdingas sezoniškumas: įprastai infekcija pradeda plisti rudenį, piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais, o balandį-gegužę matomas jos aktyvumo sumažėjimas.
„Per dieną užsikrečia dešimtys tūkstančių gyventojų ir vis daugiau jų įgauna imunitetą. Juo labiau, kad vakcinos taip pat prisideda. Labai didelė tikimybė, kad vasarą turėsime ramesnį periodą, kokį turėjome pernai ar 2020 m. vasaromis.
<…> Kalbant apie šiuos metus, vasarą taip pat turėsime atokvėpį, tačiau ekspertai jau dabar labai rimtai svarsto, kas bus rudenį. Mes jau išmokome, kad kas pusę metų atsiranda nauja SARS-CoV-2 viruso atmaina“, – sako V. Usonis, nurodydamas, kad su šia infekcija pasaulis gyvens dar ilgai, o kaip mes su ji bus valdoma, jau „yra kiti klausimai“.
Čia profesorius akcentuoja, kad pasaulio mokslininkai intensyviai atlieka tyrimus siekdami išsiaiškinti, kaip turėtų atrodyti koronaviruso vakcinų sudėtys rudenį. Todėl, jo teigimu, svarbūs sprendimai dėl šaltojo sezono privalo atsirasti kaip galima anksčiau.
„Nuo patvirtinimo, kokia turi būti vakcinos sudėtis iki skiepijimo pradžios, praeina maždaug pusė metų. Jeigu mes galvojame apie 2022 m. spalį-lapkritį, kai turėtų prasidėti skiepijimo kampanija, jau dabar tas laikas, kai turi būti priimti sprendimai.
Kaip bus organizuojamas mūsų gyvenimas ateinantį žiemos sezoną, turime planuoti, numatyti, kokios priemonės tuomet bus naudojamos. Taip pat ir analizė, kokios priemonės jau pasiteisino, turi būti atliekama“, – teigia V. Usonis.
Praėjusią parą COVID-19 pražudė 13 žmonių
Praėjusią parą nustatyta 11 tūkst. 114 naujų COVID-19 atvejų, 13 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Pilnai paskiepyti buvo trys mirusieji.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 9500, antrą – 1603, trečią – 11 žmonių.
Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1640 COVID-19 sergančių pacientų, 94 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 21,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 5195,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis didėja ir siekia 50,2 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje užsikrėtė 797,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė daugiau nei 8 tūkst. žmonių.
