Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato aiškinimu, jei prasidėjus koronaviruso pandemijai pradžioje visas dėmesys daugiausia buvo kreipiamas į plaučių audinio pažeidimus, tai, nenumaldomai nuo šio viruso augant mirusiųjų skaičiui, išplėstiniai tyrimai netrukus parodė, kad ši klastinga infekcija gali paliesti vos ne visus gyvybiškai svarbius žmogaus kūno organus.
„Pastaruoju metu buvo pradėta aktyviai tirti, kokią įtaką COVID-19 pandemija daro žmonių sveikatai ir ypač psichinei sveikatai. Jau šeimos gydytojai pastebėjo, kad masiškai didėja pacientų skaičius, kurių įvairius skundus galima būtų įvardinti kaip „nerimo pandemija“, – atkreipė dėmesį jis.
Anot profesoriaus, daugeliui pasidarė neramu, ar koks nors atsiradęs simptomas, ar net menkiausias negalavimas nėra ligos pradžios simptomas.
„Kai kuriuos asmenis gąsdina ir sutrikęs miegas, ir apetito stoka, ir atsiradę nugaros skausmai, kuriuos, pavyzdžiui, lengvai galima būtų lengvai paaiškinti pastoviu sėdėjimu prie televizoriaus ir panašiai.
Bet baimės akys visuomet didelės, ir tai gerai suprantama, kai mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius kasdien auga katastrofiškai“, – sakė J. Kalibatas.
Auga depresijos mastas
Profesorius pasakojo, kad tiek JAV, tiek Britanijos mokslininkų tyrimai parodė, kad, jei prieš koronaviruso pandemiją depresijos simptomai buvo diagnozuojami 10 proc. gyventojų, tai pandemijos metų šis skaičius išaugo iki 20 proc.
„Įdomu ir tai, kad pandemija dvigubai padidino depresijos atvejų skaičių net ir tarp studentų. Taip, ištyrus 35 tūkstančius studentų JAV universitetuose, nerimo simptomai rasti 26 proc., o depresija – 15 proc. Tarp homoseksualių asmenų depresija nustatyta net 49 proc. atvejų“, – pažymėjo specialistas.
Psichikos pažeidimai sergant progresuoja
Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad daliai sergančiųjų koronavirusu nustatomi ir psichikos pažeidimai.
„Oksfordo mokslininkų tyrimai parodė, jog pandemijos sąlygomis net 13 proc. asmenų lengvos formos depresija progresavo į sunkią. Nemažai daliai pacientų, gydomų ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos, nustatomi didesnio ar mažesnio laipsnio psichikos pažeidimai.
Net trečdaliui hospitalizuotų asmenų, kurie anksčiau nesirgo jokia psichine liga, nustatomi psichikos sutrikimai pradedant nuo lengviausių formų, pasireiškiančių visišku koncentracijos nebuvimu, sutrikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, interesų rato susiaurėjimu, nemotyvuotu liūdesiu ir panašiai iki fotofobijos, išreikštų vaizdinių, garsinių ir net suicidinių haliucinacijų“, – teigė jis.
Anot J. Kalibato, manoma, kad smegenų funkcijos sutrimai, sergant kovidine infekcija, gali atsirasti dėl pastovaus deguonies trūkumo, kada virusas pažeidžia plaučių audinį (alveoles), todėl kraujas blogai įsotintas deguonimi, nors žinoma, kad koronavirusinės infekcijos atveju būna krešėjimo sistemos sutrikimai, sąlygojantis kraujagyslių mikro ar makrotrombozes, kas taip pat apsunkina deguonies patekimą į smegenis.
Jis pridūrė, kad neatmetama ir galimybė, kad šis virusas gali tiesiogiai pažeisti smegenų audinį.
Kokie simptomai rodo blogas prognozes?
Be kita ko, profesorius priminė ir blogai ligos išeičiai būdingus simptomus.
„Kalbant, ar gali būti kai kurie koronavirusinės infekcijos simptomai svarbūs ligos išeičių prognozei, pastebėta, kad kritusi kūno temperatūra (< 36 laipsnių) rodo, kad imuninė organizmo sistema silpnai arba visiškai nereaguoja į infekcijos sukėlėją.
Tai yra blogas prognostinis požymis, kuris koreliuojasi su statistiškai padidėjusiu mirtingumu, lyginant su ligonių grupėmis, kurių temperatūra buvo aukštesnė. Blogas prognostinis požymis ir taip vadinamos citokinų (interferonų, interleukinų ir kt.) audros, kas rodo imuninės sistemos hiperaktyvumą, prasidedančias autoimunines reakcijas.
Tais atvejais naudojami vaistai, kurie slopina mūsų imuninę sistemą, blokuoja antikūnų gamybą, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiška, nes mes slopiname imuninę sistemą, kuri kovoja prieš virusą. Deja, užvesti autoimuniniai procesai dažnai padaro daugiau žalos, negu virusas, todėl tokiais kritiniais atvejais pasirenkama mažesnė blogybė iš dviejų blogų“, – aiškino J. Kalibatas.
