Vyriausybės atstovai teigia kol kas negalintys komentuoti, ar šis išaiškinimas atveria galimybes įteisinti nelietuviškų pavardžių rašybą originalo kalba, nes atsakyti bus galima tik detaliai susipažinus su Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų "aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti".
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Vyriausybė po šio KT nutarimo vėl ketina prašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Komisija anksčiau leido Lietuvos registruose, migracijos dokumentuose vartoti originalias užsienio piliečių pavardes, tačiau atsisakydavo priimti sprendimus dėl nelietuviškų asmenvardžių piliečio pase.
Komisija motyvuodavo ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose teigiama, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Liberalesnio reglamentavimo šalininkai teigia, kad nelietuviškos pavardės neturėtų būti laikomos lietuvių kalbos dalyku.
Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl kalbininkų vaidmens paprašė teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Jis ketvirtadienį pranešė, kad Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikus siūlymus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija tęs Vardų ir pavardžių įstatymo projekto rengimą.
Ministras pranešime spaudai teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas padės "atsakyti į klausimą, kaip, atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio visuomenės pokyčius, emigracijos ir globalizacijos procesus, asmens dokumentuose turėtų būti rašomi nelietuviški asmenvardžiai".
Jam atstovavęs viceministras Paulius Griciūnas po Konstitucinio Teismo posėdžio, kuriame detalūs argumentai nebuvo paskelbti, tiesiai neatsakė į BNS klausimą, ar kalbininkams pritarus, būtų galima įteisinti pavardžių rašymą pase ne tik lietuvių abėcėlės raidėmis: "Nenorėtume dabar dar komentuoti tokio jūsų klausimo, nesusipažinę su visais motyvais".
"Paprastai Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir nutarimai būna pakankamai sudėtingi ir juos reikia labai atidžiai skaityti, kad būtų galima atsakyti į jūsų klausimus", - sakė viceministras.
"Pirmiausia perskaitysime ir įsigilinsime, ir tik tada galėsime sakyti, kokie bus žingsniai", - pridūrė P.Griciūnas. Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
