Seimo komisija, tirianti buvusio savanorio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, ketvirtadienį patvirtino atsakymus į dar du parlamentarų komisijai suformuluotus klausimus.
Ketvirtadienį buvo svarstoma, ar būta spaudimo teisėsaugos institucijų pareigūnams, tyrusiems J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, koks buvo tokio poveikio pobūdis bei kokias pasekmes turėjo vieno iš nužudymo byloje minimų asmenų - Algirdo Petrusevičiaus - įtraukimas į 1996 metų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
Anot komisijos pirmininkės pavaduotojo Vaclovo Karbauskio, komisijos nariai pritarė išvadai, jog spaudimas tyrėjams tikrai buvo daromas ir pamini tuometinio Seimo pirmininko ir konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio prokurorams siųstus bei parlamento posėdžių sekretoriate neregistruotus laiškus, kuriuose nurodoma ištirti J. Abromavičiaus žūtį ir tilto per Bražuolės upelį sprogimą tiriančių pareigūnų veiklą.
V. Karbauskio teigimu, iš esmės komisija priėjo prie išvados, jog Tėvynės sąjungos nariai siekė daryti poveikį kitoms institucijoms.
Be to, nustatyta, jog A.Petrusevičius, tapęs parlamentaru bei dirbdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turėjo galimybę disponuoti visa informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti įtaką.
Trečiadienį komisija, patvirtino pirmųjų trijų klausimų išvadas ir nustatė, kad esą nužudymą organizavusi grupuotė turėjo, o gal ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos nariais ir vadovybe.
Taip pat pritarta išvadai, jog komisijai liudijęs buvęs sausumos pajėgų vadas Arvydas Pocius, melavo teigdamas, kad 1993 metais maištavusiems savanoriams iš miško grįžus į Kauno rinktinės štabą, J.Abromavičius raginęs grįžti į mišką.
L.Graužinienės komisija taip pat nagrinėjo ir prieš 10 metų suburtos konservatoriaus Sigito Kakčio vadovautos panašios komisijos veiklą ir įvertino ją kaip paviršutinišką.
Tuo metu konservatoriai komisijos veikloje įžvelgia politinio susidorojimo apraiškų ir nėra nusiteikę toliau dalyvauti jos veikloje.
"Aš toliau nenusiteikęs dalyvauti šitos komisijos veikloje, manau, kad mano kolega ( Jurgis Razma) taip pat. Čia yra pasityčiojimas, ryškiai politizuotas dalykas", - BNS ketvirtadienį teigė konservatorius Audronius Ažubalis.
"Mes nematome jokios galimybės toliau dalyvauti komisijos veikloje, nes ten jau niekas jokių logiškų argumentų nebepaiso", - kolegai antrino J.Razma.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje dirba 3 socialdemokratai, 2 socialliberalai, tiek pat liberaldemokratų ir konservatorių bei po vieną liberalcentristą, pilietininką ir "darbietį".
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
