Konservatoriai davė laiko Ž. Pavilioniui atsistatydinti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų iki 2022m. sausio 3 d.
„Frakcija priėmė privalomą sprendimą Ž. Pavilioniui iki sausio 3 dienos atsistatydinti iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų. Po šios dienos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija rinks naują delegatą į komiteto pirmininkus. Jei kolega Ž. Pavilionis nepasitrauks iš pareigų, bus kreiptasi į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos priežiūros komitetą įvertinti jo elgesį“, - teigia frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Iš viso norint patraukti savo partijos deleguotą komiteto pirmininką galimi įvairūs variantai: pirma, Užsienio reikalų komitete kitų frakcijos narių balsais gali būti inicijuojamas nepasitikėjimas pirmininku, antra, politikas gali būti šalinamas iš frakcijos ir tuomet performuojamas komitetas, trečia, dėl Ž. Pavilionio elgesio gali būti kreipiamasi į partijos priežiūros komitetą, kuris pagal situaciją gali priimti įvairias nuobaudas partijos nariams – karštutinė nuobauda yra pašalinimas iš partijos.
Konservatoriai pasirinko pastarąjį kelią, bet jis ilgas, klampus ir nepatogus viešųjų ryšių požiūriu. Tačiau taip asmuo kiekvieną kartą priverčiamas teisintis kolegoms, kol galiausiai klausimo aktualumas išblėsta. Kai kuriais atvejais politikas paliekamas partijos nariu, tik šiek tiek apkarpytais sparnais, kai kuriais atvejais gali būti šalinamas. Jei Ž. Pavilionis pasitrauktų į opoziciją, valdančioji dauguma, vietoje 73 balsų, Seime turėtų 72.
Ž. Pavilionis jau anksčiau teigė priėmęs sprendimą neatsistatydinti iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, nes taip tarsi sukuriamas įspūdis, kad jis kalčiausias dėl baltarusiškų trąšų tranzito problemos neišsprendimo.
Partijos pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį teigė, kad visiems būtų paprasčiausia, jeigu Ž. Pavilionis pats pasitrauktų iš komiteto pirmininkų. Jis taip pat pripažino, kad kraštutiniu atveju Ž. Pavilionio gali laukti pašalinimas iš partijos.
Konservatoriai Ž. Pavilionį kaltina dėl didžiausios Ingridos Šimonytės Vyriausybę sukrėtusios krizės, kuri ištiko paaiškėjus, jog taip nuoširdžiai deklaravusi vertybinę užsienio politiką ir siekusi nubausti diktatorišką Aleksandro Lukašenkos režimą Lietuva nuo gruodžio 8 d. nepritaikys JAV įvestų sankcijų Baltarusijos trąšoms, kurios transportuojamos per Lietuvą. JAV sankcijos Lietuvos fiziniams ir juridiniams subjektams nėra privalomos, bet Lietuvos politikai kalbėjo apie būtinybę elgtis solidariai su strategine Lietuvos partnere.
Skandalo įkarštyje trauktis jau buvo pasiruošę susisiekimo ministras Marius Skuodis, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis bei netgi visa Vyriausybė, tačiau galiausiai premjerė I. Šimonytė nusprendė, kad to neprireiks. Savo ruožtu „Lietuvos geležinkelių“ valdyba į šią politinę krizę sureagavo atleisdama generalinį direktorių Mantą Bartušką, kuris, kaip aiškėja, dėjo pastanas, kad baltarsiškos trąšos būtų transportuojamos kuo ilgiau: tai yra sutarė ir priėmė avansus iš baltarusių įmonės, susirado fintech įmonę, kuri galėtų aptarnauti mokėjimu po gruodžio 8 d., kai kiti bankai mokėjimus aptarnauti atsisakė.
Lietuvai trąšų tansportavimo atsisakymas gresia milijoniniais nuostoliais, o nesant griežtų visos Europos Sąjungos sankcijų „Belaruskalij“, trąšų transportavimą galėtų perimti kitos valstybės, pavyzdžiui, privačios Latvijos įmonės. Latvija laikinai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotų Baltarusijos įmonių krovinius nuo gruodžio 20 d. iki sausio 15 d. Kas bus po to, nėra aišku.
